Kas gali Zyplių dvaro parke įkurtame dviejų hektarų plotą užimančiame vynuogyne skinti vynuoges? Kokiu pagrindu vynuogynas veisiamas ir puoselėjamas valstybinėje žemėje dvaro teritorijoje jau dešimt metų? Savivaldybės administracijos vadovai to klausė Lukšių seniūnijos seniūno Vido Cikanos.

Klausimai dėl valdiškos žemės naudojimo kilo savivaldybės administracijos vadovybei pamačius nacionalinės Lietuvos televizijos transliuotą tiesioginę laidą „Labas rytas“, filmuotą Zyplių dvare, kai pati vynuogyno savininkė, agronomijos mokslų daktarė Asta Ramaškevičienė pasakojo, kad daugiau kaip prieš dešimt metų čia pradėjo veisti vynuogyną. Pati vynuogyno savininkė teigė, kad vynuogynas yra įkurtas savanorystės pagrindais – čia auginamos ir puoselėjamos lietuviškos vynuogių veislės, studentai atlieka mokslinius tyrimus, rašo darbus, o lankytojams galima pasinaudoti edukacinėmis programomis, kuriose viską sužino apie vynuoges, jų auginimo niuansus. Pats faktas, kad prie dvaro yra vynuogynas, rajono gyventojams neturėtų kelti nuostabą. Dar 2017m. rajono tarybai nepritarus dvaro svirno modernizavimui, kai jame turėjo būti įkurtas vyno rūsys, pats seniūnas vedžiojo po puoselėjamą vynuogyną žurnalistus ir noriai apie jį pasakojo. Tuomet publikuota informacija niekam neužkliuvo ir klausimų apie galimai nelegalų vienuolyną niekam nekilo.  

Kaip taip atsitiko, kad dvaro parke neaišku kokiu pagrindu išnuomota žemė vyndariams ir kas gali ten tas vynuoges skinti – seniūno V. Cikanos klausė administracijos direktorius Dainius Grincevičius. Kaip per seniūnų pasitarimą aiškino pats seniūnas, vynuogynas dvaro parke (parkas yra 21 ha) atsirado, kai vieno renginio metu jis sužinojo, kad mokslininkė A. Ramaškevičienė augina ir domisi vynmedžiais. Tada seniūnas, norėdamas tinkamai išnaudoti dvaro parko teritoriją, kad ši nebūtų apžėlusi piktžolėmis, pasiūlė vynuogių augintojams čia įsikurti. Taip su šeima A. Ramaškevičienė dvaro parke įkūrė vynuogyną, kuris laikui bėgant išsiplėtė ir dabar užima dviejų hektarų plotą. V. Cikana sako, kad dvare nuolat vyksta savanoriška veikla:

„Žmonės čia atvažiuoja, patys pasisiūlo, klausia, kas ką galėtų padaryti, padėti dvarui – tai savanorystė. Be jos mes neišgyventume.“

Tokia savanoriška pagalba seniūnas laiko ir vynuogyno įkūrimą bei tvarkingai puoselėjamą jo teritoriją. Anot seniūno, kai kurie žmonės, pasinaudoję dvaru, siekia sau naudos, nesutvarko po savo organizuojamų renginių teritorijos, o vynuogynas, vystydamas savo veiklą, jau daug metų sklandžiai viską susitvarko, dėl jų seniūnui nekyla jokių nesklandumų.

Tačiau administracijos direktoriui D. Grincevičiui rūpėjo ne tai, kas tvarkingai ar netvarkingai atlieka savanorystės darbus dvare, bet kokiu pagrindu seniūnas, kaip valstybės tarnautojas, „perleido kavalką valstybinės žemės vynuogynui“. Administracijos direktoriui neaišku, kas ten galų gale gali skintis tas vynuoges... Po televizijos laidos D. Grincevičius kreipėsi į pačią mokslininkę A. Ramaškevičienę ir sulaukė iš jos atsakymo, kad vynuogynas yra įkurtas „savanorystės principu“.

„Jums, dvarui, labdaras teikia organizacijos, pavieniai žmonės, politinės organizacijos, o vynuogyno savininkė įdomiai parašė, kad vynuogynas yra įsteigtas savanorystės principu. Kaip tai suprasti, ar vynuogynas priklauso visiems ir visi gali toje savanoriškoje jo veikloje dalyvauti?“ – klausė administracijos direktorius seniūno.

V. Cikana sako, kad jeigu dvare nebūtų organizuojama plenerų ar edukacijų, dvaras ir pats miestelis daug ko netektų, nes dabar sukurti darbai lieka miestelyje ir jį puošia bei garsina visoje šalyje, o kiti dvarai negali pasigirti tokia turininga kultūrine, edukacine veikla. Seniūnas teigia: tam, kad suorganizuotų plenerus ar kitus dvare vykstančius renginius, reikia rėmėjų ar tos pačios savanorystės.

Administracijos direktorius D. Grincevičius aiškino seniūnui, kad nėra blogai  dvaro rėmimas per savanorišką veiklą, tačiau viskam turi būti apibrėžta tvarka, nuostatos, galų gale seniūnas, kaip valstybės tarnautojas, negali be sutarčių, be aiškių teisės aktų leisti „kažkam“ naudotis valstybiniu turtu, žeme. Administracijos direktorius D. Grincevičius sako, kad kol kas šis klausimas lieka atviras, nes seniūnas turės atsakyti jam raštu, kaip  ir kokiu pagrindu yra leista dvaro teritorijoje (parke) vystyti vynuogyno veiklą.