Ankstyvą rytą „Gelvybės“ degalinėje gausiai rinkosi žmonės – karinę aprangą dėvintys kariškiai, medžiotojai, šauliai entuziastai, žiūrovai, garbingi svečiai. Tvyrojo pakili nuotaika, kurią malonino ūkininko Remigijaus Gudiškio verdamos šiupininės ir laužo dūmų šokis. Dangus dovanojo gražų orą. Tik palaukėje stovintis likimo laužytas, bet nepalūžęs gluosnis su gandralizdžiu nutvisko ašaromis – rasos lašeliais. Vienintelis išlikęs kaimo medis lyg ištikimasis sargybinis saugo tikrųjų Mozūriškių krašto Dukrų ir Sūnų, iškeliavusių Anapilin kartu su visu Mozūriškių kaimo gyvenimu, atminimą. Prieš penkerius metus spalio 23d. Anapilin išėjo ir vienas iškiliausių  – Vytautas Kazys Januškevičius, palikdamas savo atžaloms tarsi pareigą – meilę Tėviškei, Tėvynei... Susirinkusieji tylos minute pagerbė jo atminimą.

D. Pavalkio nuotr.

Pramogų slėnis Mozūriškiuose

Praėjusį savaitgalį, rugsėjo 21 d., Mozūriškių kaime, greta „Gelvybės“ degalinės, atidarytas Vytauto Kazio Januškevičiaus šaudymo centras. Atidarymo ceremonijos metu, skambant „Tautiškai giesmei“, iškilmingai buvo pakelta Valstybės vėliava.

Seimo narė Irena Haase, tardama sveikinimo žodį, džiaugėsi, kad Šakių rajone atsirado dar vienas traukos centras, kuriame žmonės galės praleisti laisvalaikį, o jaunieji šauliai, pamiklinę akį, ranką, tapti tikrais Lietuvos kariais. Ji šventės atidarymo proga įsteigė prizą „Už taikliausią akį“.

D. Pavalkio nuotr.

Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Algimantas Glikas pasidžiaugė, kad rajone atsidarė jau antra šaudykla. Linkėdamas taiklių ir saugių šūvių A. Glikas už medžiotojų tradicijų puoselėjimą Medeinos medalį įteikė Almantui Januškevičiui.

Šaudyklos šeimininkus brolius Januškevičius su drąsiu sprendimu įrengti šaudyklą pasveikino bei medžioklei „valio“ skandavo ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Talmantas. Anot jo, 30 tūkstančių Lietuvos medžiotojų bendruomenė galėtų padėti, prireikus ir ginti šalį.

D. Pavalkio nuotr.

Į renginį atvykusi Šakių 205 pėstininkų kuopos vadė, vyr. leitn. Elmyra Baljanaitė-Stanevičienė taip pat nuoširdžiai pasidžiaugė, kad šaudykloje tobulinti šaudymo įgūdžius sudarytos puikios sąlygos ne tik medžiotojams, bet ir šauliams, kariams savanoriams, reguliariajai armijai. Pasak jos, tokie dalykai prisideda prie šalies gynybos.

Pasidalinęs asmeniniais prisiminimais apie Mozūriškių krašte patirtus aukšto pilotažo skrydžius, buvęs aukštas Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas Anatolijus Kolosovskis šventės šeimininkui įteikė vardinę dovaną ir palinkėjo visokeriopos sėkmės.

Į šaudyklos atidarymą atvyko ir garbingi šaudymo varžybų teisėjai. Šaudymo tarptautinės kategorijos teisėjas Paulius Rakštys palinkėjo varžybose saugumo, o teisėjas Jurūnas Ignatavičius priminė tokių varžybų taisykles.

D. Pavalkio nuotr.

Užvirusiame mūšyje išsiaiškino nugalėtojus

Prieš prasidedant šaudymo varžyboms „Juodojo vilko“ šauliai pademonstravo taktinio šaudymo parodomąją programą, kurios metu į taikinius leido taiklius šūvius.

Šaudymo varžybose taiklumą išbandė per 60 medžiotojų bei profesionalių sportininkų, tarp kurių ir keturios moterys. Bene daugiausiai dalyvių pritraukė šaudymo lygiavamzdžiu šautuvu į skrendančius taikinius (lėkšteles) rungtis. Čia ant nugalėtojų pakylos lipo Ričardas Lukšys, Vygandas Dubickas, Benas Kriščiūnas (profesionalai). Pradedantieji šioje rungtyje vietas pasiskirstė taip – Kazimieras Kiškėnas, Skirmantas Girnius, Henrikas Mostauskis. Tarp moterų taikliausia buvo Laima Bukauskaitė, antra – Neringa Šarauskienė, trečia – Indra Mostauskienė. Į taikinį „Bėgantis šernas“ varžybų dalyviai turėjo pataikyti iš 35 metrų. Varžybų dalyvis taikinį matydavo vos 2,5 sekundės. Šioje rungtyje geriausiai sekėsi Ričardui Lukšiui, antras liko B. Kriščiūnas, trečias – Arūnas Aleksa. Tarp moterų pirma L. Bukauskaitė, antra – Aistė Mostauskytė, trečia I. Mostauskienė. Šaudyti graižtviniu šautuvu į taikinį 100 metrų atstumu užsiregistravo dešimt dalyvių. Čia nepralenkiamas buvo Edvinas Bertašius, antras liko H. Mostauskis. Trečia vieta pasidalijo likę dalyviai.

D. Pavalkio nuotr.

Vaiko poelgis virtęs žygdarbiu: „Paslėptas priešo šautuvas“ taps prestižinio šaudymo turnyro simboliu

„Mes didžiuojamės Mozūriškių šaudymo centrui suteiktu vardu, nes tokiu būdu įprasmintas ir Tėtuko Vytauto vaikystėje atliktas žygdarbis“, – sakė V. Januškevičius.

Antrojo pasaulinio karo metu šešiametis Vytautas iš sodybą užėmusių vokiečių karių, nugalėjęs baimę, sugebėjo pavogti ir paslėpti vokiečių kario šautuvą.

„Įdomu, kiek Tėtukas išgelbėjo gyvybių paslėpęs priešo šautuvą?.. “– su šypsena samprotavo V. Januškevičius.

Statulėlė „Paslėptas priešo šautuvas“ taps Vytauto Kazio Januškevičiaus šaudymo centro  prestižiniu apdovanojimu. Šaudymo turnyras planuojamas 2020 m. kovo 15 d.

D. Pavalkio nuotr.

Pasaulio čempionas R. Uždravis sukūrė Mozūriškių kaimo simbolį

Šaudymo centro atidarymo šventę savo dalyvavimu papuošė kraštietis, medžio drožybos grandininiais pjūklais pasaulio čempionas  Raimondas Uždravis. Šventės dalyviai buvo prikaustyti prie virtuoziško R. Uždravio šou. Tituluotas meistras it maestro dirigavo plieno bebrams – grandininiams pjūklams, paversdamas šakotą ąžuolo rąstigalį tikru meno kūriniu.

„Moose – angliškai yra briedis, labai panašiai skamba kaip Moos uriškiai“, – kalbėjo R. Uždravis. Taip gimė Mozūriškių kaimo simbolio idėja – didingas Briedis. R. Uždravis nusprendė savo skulptūra pagerbti Vytauto Kazio Januškevičiaus atminimą ir naujai atgimusį Mozūriškių kaimą.

D. Pavalkio nuotr.

Naujas sukurtas simbolis sužavėjo ir Seimo narę Ireną Haasę, kuri savo įsteigtą prizą „Už taikliausią akį“ įteikė R. Uždraviui tardama žodžius, kad ne tik akys, bet ir rankos taikliausios.

Valstybės vėliavos nuleidimo ceremonijos metu, nuskambėjus himnui, šauliai dar ilgai šnekučiavosi. Girdėjosi juokas, tvyrojo vienybė. Galbūt parako kvapas visus suartino.

Simboliška – būti vieningiems kaip kumštis buvo ir Vytauto Kazio Januškevičiaus gyvenimo kryptis.

Palaukėje stovinčio gluosnio vainikas sumirguliavo švieselėmis. Dangus padovanojo saulę.