Praėjusį ketvirtadienį Marijampolėje vyko tradicinis Verslo dienai skirtas renginys „Metų žvilgsnis 2019“. Į jame organizuotą IQ forumą „Marijampolė globaliame pasaulyje: iššūkiai ir grėsmės“ bei apdovanojimus susirinko sėkmingiausi visų penkių apskrities savivaldybių verslininkai. Tarp septynių apdovanotųjų – ir individuali Birutės Drevininkaitienės įmonė „Rugelis“, kuriai apdovanojimas įteiktas už mūsų krašto kulinarinio paveldo puoselėjimą.

Apdovanojimą atvykusi atsiimti  B. Drevininkaitienės dukra Rasita Bobinienė atviravo, kad gauti šio apdovanojimo nesitikėjo, todėl jį atsiimdama labai jaudinosi. Tiesa, neslėpė, kad kažkokia  nuojauta kirbėjo, nes savivaldybės meras ją primygtinai kvietęs atvykti į „Metų žvilgsnio“ apdovanojimus. Pasak šakietės verslininkės, tokio lygio apdovanojimas jų įmonei įteikiamas pirmą kartą, tad labai džiugu, jog beveik po 30 metų jos veikla pagaliau sulaukė tokio įvertinimo.  

Individuali B. Drevininkaitienės įmonė Šakių rajono savivaldybėje buvo įregistruota 1990 m. gruodžio 28 d. Priešistorė tokia: B. Drevininkaitienė individualią įmonę perregistravo su visu turtu iš trijų žmonių grupės 1987m. balandžio 13 d. sukurto pirmojo Šakių rajone kooperatyvo „Rugelis“, kuriame dirbo Birutė ir jos šeimos nariai – sūnūs Raimundas ir Žydrūnas bei dukra Rasita.

Nuo individualios įmonės darbo pradžios gaminama produkcija labai keitėsi. Iki 1993 m. „Rugelyje“ buvo kepama tik duona. Nuo 1993 m. pradėti gaminti džiūvėsiai ir gerai išsilaikantys konditerijos gaminiai. Nuo 1995m. pradėtos kepti mielinės bandelės. Po poros metų šis asortimentas papildytas sausainiais, meduolinėmis eglutėmis ir skruzdėlynais. Dar po metų pirkėjams pradėti siūlyti plokštainiai, tortai ir kiti konditerijos gaminiai. Šakočiai pradėti kepti nuo 2007-ųjų, o meduoliniai grybukai, grybų šeimynos ir grybai-suvenyrai – nuo 2009-ųjų.

R. Bobinienė pasakojo, kad pirmieji 2010 m. specialius tautinio paveldo sertifikatus gavo ji ir brolis Žydrūnas, o po dvejų metų (2012 m.) ir pati įmonė.

Šiais metais „Rugelis“ bene pirmasis Lietuvoje savo produkciją papildė netradiciniais – žaliais šakočiais. Tokia idėja kilo pagrindiniam šakočių kepėjui Žydrūnui, net dvejus metus iš eilės laimėjusiam Lietuvos šakočių kepimo čempionatą, ir Rasitai.
„Kadangi artėja Kalėdos, o šakotis primena eglutę, nusprendėme jį nudažyti žalia spalva. Ne visi mėgsta meduolinį, tai, prašau, galite rinktis su špinatais, žalią“, – pristatė naujovę verslininkė, džiaugdamasi, kad mama visoms jų idėjoms pritaria ir į jų rankas „po truputį perduoda verslo vadeles“.

Per dešimtmetį „Rugelio“ tautinio paveldo gaminiai išpopuliarėjo visoje Lietuvoje, daugelis rajono gyventojų juos perka ir siunčia savo emigravusiems giminaičiams į Angliją, Airiją ar Norvegiją. Prieš šventes jų net neprikepama tiek, kokia yra paklausa. Tiesa, įmonė savo produkcijos eksportu neužsiima. Kaip pasakojo R. Bobinienė, pabandė ir nusivylė, nes „lietuviai, darydami verslą užsienyje, nori labai daug uždirbti – tai, ką pirkdavo litais, parduodavo svarais“.

„Per 10 metų jau, atrodo, užsikariavome savo pirkėją ir Šakiuose, tačiau vis tiek labiausiai mus myli vilniečiai“, – neslėpė Drevininkaičių šeimos atstovė.

Matyt, mūsų rajone, kaip, beje, ir visoje Lietuvoje, vis dar galioja posakis: „Savame krašte pranašu nebūsi.“ Tenka tik apgailestauti, kad kai kurie kraštiečiai neįvertina to, ką turi kaimynystėje, ir perka didžiuosiuose prekybos centruose pastovėjusius šakočius. Pasak verslininkės, ir už tą pačią kainą, už kokią jie kepa pagal tautinio paveldo tradicijas.

Apdovanojimui individualią B. Drevininkaitienės įmonę „Rugelis“ už kulinarinio paveldo puoselėjimą pristatė Šakių rajono savivaldybė ir Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmų Šakių atstovybė. Deja, šventėje būtent savivaldybės atstovų dėmesio labiausiai ir pasigesta. Todėl tarp kitų savivaldybių solidžiai neatrodėme. Kadangi meras atostogavo, renginyje pasirodęs vienintelis savivaldybės atstovas mero patarėjas Edvinas Albrektas atrodė sutrikęs, nežinojo, kokią misiją iš tiesų jam reikės atlikti. Pristatydamas mūsų savivaldybės verslo įmonę, jis kalbėjo taip tyliai, kad salės gale sėdėję renginio dalyviai sunkiai suprato, kam ir už ką teikiamas apdovanojimas.