Kraštietė Darija Jodaugienė yra ne tik agronomė, biomedicinos mokslų daktarė, bet ir ilgametė arimo varžybų teisėja. manoukis.lt nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Ūkininkai pradėjo darbus laukuose. Ši žiema buvo itin šilta, o kokią įtaką įšalo nebuvimas padarė dirvos struktūrai, teiraujamės VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto docentės kraštietės Darijos Jodaugienės. Agronomė, biomedicinos mokslų daktarė sutiko pasidalinti mintimis ir apie savo profesinę sritį.
Patiko augalai
D. Jodaugienės gimtinė – Stulgių kaimas (Plokščių sen.), ji čia baigė Voniškių pradinę, vėliau Plokščių vidurinę mokyklą. Kraštietė prisimena, kad nuo vaikystės jai visada patiko augalai.
„Iš netoli esančios kolūkio kultūrinės ganyklos kasiau trūkažolę ir nešiau į namus pasisodinti, nes labai gražiai atrodė žydintys augalai. Kiek vėliau visas savo santaupas išleisdavau sėklų pirkimui. Kai tik ateidavo pavasaris, tai tėvams nieko nesakiusi po pamokų sėsdavau į autobusą ir važiuodavau į Šakius pirkti sėklų. Tuo metu tikriausiai žinojau visas daržovių ar gėlių sėklas.
Ir ne tik pirkau, bet ir sėjau, sodinau“, – prisiminimais dalijasi kraštietė.
Baigusi vidurinę mokyklą D. Jodaugienė, nors ne iš karto, o po bandymo stoti į pedagogikos specialybę, apsisprendė grįžti prie savo ankstesnės svajonės ir stojo į agronomijos specialybę tuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje (dabar Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) akademinis padalinys – red. past.). Šioje mokslo įstaigoje mokslininkė dirba iki šiol: jos mokslinė veikla susijusi su agroekosistemų tyrimais – žemės dirbimu, sėjomainomis, piktžolių kontrole ir kita. Su bendraautoriais išleista ne viena knyga, pastaruosius kelerius metus ji vadovauja Lietuvos herbologų draugijai. Pašnekovė paaiškina, kad ši organizacija vienija piktžolių ekologijos, biologijos ir kontrolės priemonių tyrėjus.
„Draugija kasmet organizuoja konferencijas piktžolių klausimais bei ekspedicijas po ūkininkų laukus įvairiose Lietuvos vietose. Mokome kitus ir patys mokomės“, – sako D. Jodaugienė.
Svarbu vagų tiesumas
Dar viena įdomi kraštietės veikla – ji ilgametė arimo varžybų teisėja Lietuvoje, praeitais metais teisėjavo Pasaulio arimo čempionate Minesotos valstijoje (JAV). D. Jodaugienė sako, kad traktoriumi versti vagas nėra paprasta, kasmet rengiamose arimo varžybose siekiama išaiškinti geriausius šalies artojus, vertinamas vagų tiesumas, vienodumas, piktžolių bei augalinių liekanų užarimas ir t.t.
D. Jodaugienė pasakoja, kad pernai Pasauliniame arimo čempionate Minesotos valstijoje teko teisėjauti pirmą kartą vertinant įvairius arimo elementus. Pašnekovė prisipažįsta, kad pasauliniuose arimo čempionatuose nėra visiška naujokė – 2008 m. Austrijoje ir 2009 m. Slovėnijoje jai teko vertinti arimo gylį.
„Teko teisėjauti su teisėju iš Airijos ir Amerikos, pirmiausiai reikėjo perprasti jų vertinimo ypatumus. Tarptautinė teisėjų komanda priėmė pakankamai šiltai, visada buvo atsižvelgta ir į mano nuomonę, mano skirti balai atitiko ir kitų teisėjų vertinimą. Vertinimas itin griežtas, nes Lietuvoje dažniausiai balai būna gerokai aukštesni. Kaip pavyzdys – vienam iš artojų paruošiamoji vaga Lietuvoje būtų įvertinta 9–10 balų, o pasaulinėse varžybose gavo tik 4 balus“, – apie teisėjavimą Amerikoje pasakoja kraštietė.
Anksti sėdamas – rizikuoji
D. Jodaugienės teiraujamės, ar didesnio šalčio ir įšalo nebuvimas nepadarė neigiamos įtakos dirvos struktūrai. Pasak pašnekovės, struktūra priklauso ne tik nuo šalčio.
„Jei žemės savininkų laukai neprižiūrėti, prie degradavimo ribos, tai, aišku, turės įtakos ir dirbimui, nes kur kas prasčiau dirva trupės, bus sunkiau tinkamai paruošti sėklos guoliavietę. Tačiau jei žemės savininkas rūpinasi savo dirvožemiu, jame yra pakankamai humuso, palieka ar įterpia nemažai organinių medžiagų, rūgščias dirvas kalkina, sudaro geras sąlygas sliekų plitimui, tokiu atveju didesnių problemų neturėtų turėti“, – sako mokslininkė ir priduria, kad šiais metais turėtų būti daugiau kenkėjų, ligų sukėlėjų ar piktžolių, tačiau jų paplitimui turės nemažai įtakos meteorologinės sąlygos vegetacijos laikotarpiu.
Teiraujamės ir dėl sėjos laiko – žemdirbiams jau skubėti į laukus ar lukterėti? Pašnekovė sako, kad anksti sėjant visada rizikuojama labiau.
„2018 metais pavasaris buvo šiltas ir apskritai nedidelės šalnos tik kur ne kur pasitaikė, tai laimėjo tie, kurie pasisėjo anksti, nes vėliau trūko kritulių ir buvo labai sausa. Pernai balandžio pabaigoje kai kur buvo šalna net iki 10 laipsnių, tai kai kuriems pasėliams padarė nemažai žalos. Mano pačios bulvės jau buvo sudygusios, tai nušalo ne tik antžeminė dalis, bet gal penki centimetrai ir po žeme“, – patirtimi dalijasi kraštietė.
D. Jodaugienės gimtinė – Stulgių kaimas (Plokščių sen.), ji čia baigė Voniškių pradinę, vėliau Plokščių vidurinę mokyklą. Kraštietė prisimena, kad nuo vaikystės jai visada patiko augalai.
„Iš netoli esančios kolūkio kultūrinės ganyklos kasiau trūkažolę ir nešiau į namus pasisodinti, nes labai gražiai atrodė žydintys augalai. Kiek vėliau visas savo santaupas išleisdavau sėklų pirkimui. Kai tik ateidavo pavasaris, tai tėvams nieko nesakiusi po pamokų sėsdavau į autobusą ir važiuodavau į Šakius pirkti sėklų. Tuo metu tikriausiai žinojau visas daržovių ar gėlių sėklas.
Ir ne tik pirkau, bet ir sėjau, sodinau“, – prisiminimais dalijasi kraštietė.
Baigusi vidurinę mokyklą D. Jodaugienė, nors ne iš karto, o po bandymo stoti į pedagogikos specialybę, apsisprendė grįžti prie savo ankstesnės svajonės ir stojo į agronomijos specialybę tuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje (dabar Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) akademinis padalinys – red. past.). Šioje mokslo įstaigoje mokslininkė dirba iki šiol: jos mokslinė veikla susijusi su agroekosistemų tyrimais – žemės dirbimu, sėjomainomis, piktžolių kontrole ir kita. Su bendraautoriais išleista ne viena knyga, pastaruosius kelerius metus ji vadovauja Lietuvos herbologų draugijai. Pašnekovė paaiškina, kad ši organizacija vienija piktžolių ekologijos, biologijos ir kontrolės priemonių tyrėjus.
„Draugija kasmet organizuoja konferencijas piktžolių klausimais bei ekspedicijas po ūkininkų laukus įvairiose Lietuvos vietose. Mokome kitus ir patys mokomės“, – sako D. Jodaugienė.
Svarbu vagų tiesumas
Dar viena įdomi kraštietės veikla – ji ilgametė arimo varžybų teisėja Lietuvoje, praeitais metais teisėjavo Pasaulio arimo čempionate Minesotos valstijoje (JAV). D. Jodaugienė sako, kad traktoriumi versti vagas nėra paprasta, kasmet rengiamose arimo varžybose siekiama išaiškinti geriausius šalies artojus, vertinamas vagų tiesumas, vienodumas, piktžolių bei augalinių liekanų užarimas ir t.t.
D. Jodaugienė pasakoja, kad pernai Pasauliniame arimo čempionate Minesotos valstijoje teko teisėjauti pirmą kartą vertinant įvairius arimo elementus. Pašnekovė prisipažįsta, kad pasauliniuose arimo čempionatuose nėra visiška naujokė – 2008 m. Austrijoje ir 2009 m. Slovėnijoje jai teko vertinti arimo gylį.
„Teko teisėjauti su teisėju iš Airijos ir Amerikos, pirmiausiai reikėjo perprasti jų vertinimo ypatumus. Tarptautinė teisėjų komanda priėmė pakankamai šiltai, visada buvo atsižvelgta ir į mano nuomonę, mano skirti balai atitiko ir kitų teisėjų vertinimą. Vertinimas itin griežtas, nes Lietuvoje dažniausiai balai būna gerokai aukštesni. Kaip pavyzdys – vienam iš artojų paruošiamoji vaga Lietuvoje būtų įvertinta 9–10 balų, o pasaulinėse varžybose gavo tik 4 balus“, – apie teisėjavimą Amerikoje pasakoja kraštietė.
Anksti sėdamas – rizikuoji
D. Jodaugienės teiraujamės, ar didesnio šalčio ir įšalo nebuvimas nepadarė neigiamos įtakos dirvos struktūrai. Pasak pašnekovės, struktūra priklauso ne tik nuo šalčio.
„Jei žemės savininkų laukai neprižiūrėti, prie degradavimo ribos, tai, aišku, turės įtakos ir dirbimui, nes kur kas prasčiau dirva trupės, bus sunkiau tinkamai paruošti sėklos guoliavietę. Tačiau jei žemės savininkas rūpinasi savo dirvožemiu, jame yra pakankamai humuso, palieka ar įterpia nemažai organinių medžiagų, rūgščias dirvas kalkina, sudaro geras sąlygas sliekų plitimui, tokiu atveju didesnių problemų neturėtų turėti“, – sako mokslininkė ir priduria, kad šiais metais turėtų būti daugiau kenkėjų, ligų sukėlėjų ar piktžolių, tačiau jų paplitimui turės nemažai įtakos meteorologinės sąlygos vegetacijos laikotarpiu.
Teiraujamės ir dėl sėjos laiko – žemdirbiams jau skubėti į laukus ar lukterėti? Pašnekovė sako, kad anksti sėjant visada rizikuojama labiau.
„2018 metais pavasaris buvo šiltas ir apskritai nedidelės šalnos tik kur ne kur pasitaikė, tai laimėjo tie, kurie pasisėjo anksti, nes vėliau trūko kritulių ir buvo labai sausa. Pernai balandžio pabaigoje kai kur buvo šalna net iki 10 laipsnių, tai kai kuriems pasėliams padarė nemažai žalos. Mano pačios bulvės jau buvo sudygusios, tai nušalo ne tik antžeminė dalis, bet gal penki centimetrai ir po žeme“, – patirtimi dalijasi kraštietė.
Virginijus iš Branduoliškių:
