Ar gali būti reali galimybė, kad kada nors rajone turėsime savo uostą? Apie tai pasvajoti kvietė Ūkio ir verslo komiteto pirmininkas Vilhelm Haase išvažiuojamojo posėdžio metu. Tokioms svajonėms atsirado pagrindo po Vyriausybės svarstymo apie Nemuno vagos nuo Kauno pritaikymą krovininiams laivams.

Vyriausybė 28 mln. eurų buvo žadėjusi skirti Nemuno vagos gilinimui ir jos pritaikymui krovininiams laivams. Rajono meras Edgaras Pilypaitis sakė, kad kol kas Vyriausybė dar tik galvoja apie Nemuno vagos pritaikymą ir jokie realūs pinigai tam nėra skirti. Dviejuose pasitarimuose yra dalyvavęs ir pats meras, beje, kartu su gelgaudiškiečiu verslininku UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ direktoriumi Edmundu Rinkevičiumi. Pasak rajono mero, galimybės turėti uostą prie Gelgaudiškio yra menkos, nes visų pirma čia yra saugoma teritorija, o antra – ten, kur yra karjerai ir verslininkai numatę uostą, yra privati žemė. Anot rajono mero, reiktų galvoti, kam tas uostas būtų naudingas ir jeigu tai naudinga tik vienam verslininkui (E. Rinkevičiui – red. past.), tada jis turi pagalvoti, kad ir pats finansiškai turėtų prie to prisidėti.

„Man ranka nekiltų siūlyti tarybai atriekti pinigų iš biudžeto uostui, kuris galbūt bus naudingas tik vienam verslininkui, o pats verslininkas šiuo metu su savivaldybe bylinėjasi ir nori gauti ketvirtį milijono“, – aiškina rajono vadovas.

Pasak rajono mero, reikia pagalvoti apie tai, kad vandens lygis yra nukritęs ir apskritai sunku įsivaizduoti realią tokio vandens kelio galimybę, o vieną nevykusį pavyzdį jau turime – padėtį su Šventosios uostu, kur, pasak E. Pilypaičio, ir žvirblis gali perbristi.

„Mes nedarysim jokių kliūčių teisinių, bet patys visų mokesčių mokėtojų pinigų tikrai nedėsime į uostą, kuris galimai bus naudingas tik vienam žmogui“, – konstatavo E. Pilypaitis.

Komiteto pirmininkas V. Haase sako, kad nereikia leistis į asmeniškumus, o turėti viziją ir pasidaryti namų darbus, jeigu kada nors atsirastų reali galimybė. Prie išvažiuojamojo posėdžio prisijungęs pats verslininkas E. Rinkevičius sako, kad galimybė turėti tokį uostą yra labai reali, o šitas kelias yra tiesioginis kelias į Baltijos jūrą, iš kurios atsiveria keliai į visą pasaulį.

„Kiek man teko dalyvauti pasitarimuose, tai mintis yra ištransliuota tik viena – Nemuną reikia atgaivinti. Reikia ne tik žodžių, bet ir realių darbų: galimybių studijų, techninių sprendinių, paskaičiavimų, kiek tai galėtų atnešti naudos“, – sako E. Rinkevičius.

Anot verslininko, pirmiausia su šiuo projektu VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija“ nori pakelti vandens lygį Nemune iki dviejų metrų lygio. Pasak E. Rinkevičiaus, ties Gelgaudiškiu yra apie 1.50–1.70 m gylio, o ties Kaunu yra tik 1.20 m gylio, nors ties Jurbarku yra 1.80 m, bet ta vieta Jurbarke yra apstatyta gyvenamaisiais namais, todėl Gelgaudiškiui yra labai reali galimybė turėti savo uostą. Kaip mano E. Rinkevičius, čia ne tik jam, kaip verslininkui, būtų reikalingas toks uostas, bet visiems gamybininkams, ypač žemės ūkiui, kurie tiesiogiai iš Gelgaudiškio galėtų išgabenti savo produkciją. Komiteto narys Juozas Bertašius sako, kad iš tiesų rajono ūkininkai parduoda apie 1 mln. tonų grūdų, kuriuos, jeigu būtų galimybė, gal išplukdytų iš rajono, užuot vežioję sunkiasvorėmis mašinomis iki Klaipėdos.