Valstybinės miškų urėdijos Šakių regioniniame padalinyje sėklinių pušų plantacijoje kankorėžių šįmet surinkta daugiau kaip 600 kilogramų, kurie jau priduoti į Dubravą apdorojimui. VMU nuotr.
Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ
Prasidėjus metams miškininkai džiaugiasi praėjusių metų gale pasiektu rezultatu – pavyko atnaujinti medienos ruošos techniką ir surinkti sėklinėse plantacijose nemažą kiekį kankorėžių, iš kurių bus pagaminta sėklos naujiems miškams veisti.
Darbą spartina nauja technika
Valstybinių miškų urėdija pastaraisiais metais nemažai investavo į medienos ruošos technikos atnaujinimą – regioninius įmonės padalinius dar praėjusių metų gale pasiekė septynios medkirtės bei 16 medvežių. Džiugu, kad nauja medienos ruošos technika praeitų metų gale pasiekė ir Šakių regioninį padalinį. Anot padalinio vadovo Gintaro Bacevičiaus, Šakiams irgi teko nauja medvežė „Komatsu“, kuri pakeitė nusidėvėjusią 2011 m. medvežę.
„Su naująja medveže, kaip ir su senąja, planuojame kasmet ištraukti iki 40 tūkst. kietmetrių medienos, kas sudaro apie 33 proc. viso pagaminamo mūsų regione medienos kiekio. Likusį kiekį pagamina medienos ruošos paslaugas teikiančios įmonės“, – aiškino G. Bacevičius.
Valstybinė miškų urėdija žada šiais metais technikos parką papildyti dar trimis medkirtėmis ir šešiomis medvežėmis, į kurias investicijos siekia net 8 mln. 4 tūkst. eurų. Nauja technika turėtų pasiekti urėdijos regioninius padalinius dar iki gegužės. Tiesa, kuriuos konkrečiai, kol kas nėra skelbiama.
Miškininkai skaičiuoja kankorėžius
Kol vadovybė skaičiuoja naują techniką ir pagaminamos medienos kiekius, miškininkai dirba savo darbą. Šiuo metu Dubravos regioniniame padalinyje vyksta kankorėžių apdorojimas, kur aižymo būdu atrenkamos sėklos. Tarp šio derliaus – ir rajono sėklinėse plantacijose subrendusios sėklos.
Planuojama, kad iki kovo pabaigos bus išaižyta iki 40–50 tonų kankorėžių. Tiesa, pernai buvo pristatyta kelis kartus daugiau – net 200 tonų. Kasmet Valstybinių miškų urėdija surenka iki 2 tūkst. 500 kg medžių sėklų, kurios saugomos miško sėklų sandėlyje-šaldytuve. Praėjusiais metais aižykloje intensyvus darbas vyko iki pat gegužės pabaigos, tačiau šių metų kankorėžių derlius gerokai mažesnis ir aižymo darbai turėtų trukti iki kovo pabaigos. Eglių derėjimas šiemet labai prastas, tad jų kankorėžių yra tik nedidelis kiekis.
Šakių regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Simonas Šilingas sako, jog mūsų regione, sėklinių pušų plantacijoje, kuri yra Jančių kaime (Lekėčių sen.), pušų kankorėžių šįmet surinkta 622 kg, jie jau atiduoti į Dubravą. Pušų regioninis padalinys turi 1,9 ha sėklinės plantacijos. Miškininkai kankorėžius rinko dar gruodžio mėnesį, vėliau juos dar teko perrinkti – sėkloms priduoti tik kokybiški kankorėžiai. Tiesa, miškininkams nuo žemės pasilenkus kankorėžių rinkti daug nereikia, nes, anot S. Šilingo, didžioji jų dalis yra nuskinama nuo paties medžio. Šioje plantacijoje auginamoms pušims neleidžiama augti aukštoms, jos yra genimos, tad jų derlius puikiai pasiekiamas rankomis. Šįmet, pasak vyriausiojo miškininko, į Dubravą nepriduota eglių kankorėžių, nes regioninis padalinys turi tik seną sėklinę plantaciją, kuri šiais metais nedavė tinkamo derliaus. Be to, eglės ir taip kankorėžių derlių subrandina tik kas 5–7-eri metai. Be šių dviejų plantacijų, pastaraisiais metais dar padalinyje įsiveista juodalksnio ir uosio sėklinės plantacijos.
Iki kokybiškų sodinukų ilgas kelias
Miškininkai pabrėžia, kad kankorėžiai renkami ne nuo bet kokių medžių, o tik iš sėklinių miško medžių plantacijų, genetinių draustinių, sėklinių medynų, rinktinių medžių ir klonių rinkinių.
Į Dubravos aižyklą suvežti kankorėžiai džiovinami iki pilno kankorėžio atsidarymo (apie dvi paras) ir gabenami į aižymo būgną, kuriame mechaniniu būdu nuo kankorėžių atskiriamos sėklos. Pavyzdžiui, vidutiniškai iš vienos tonos pušų kankorėžių išgaunama apie 15 kg sėklų.
Išaižyti kankorėžiai įprastai parduodami kaip dekoratyvinis mulčias arba naudojami kompostavimui, o išvalytos ir paruoštos sėklos laikomos miško sėklų sandėlyje-šaldytuve, kur optimaliomis sąlygomis saugomos ne vienerius metus ir išlaiko aukščiausią kokybę. Šiuo metu Dubravoje šaldytuve saugoma maždaug 9 tonos sėklų. Anot specialistų, visų sėklų siuntos, kaip ir žmonės, turi savo gimimo dokumentą. Jame rašoma apie sėklinę plantaciją, kur ji yra, iš kur joje susodinti medžiai ir kitos detalės. Kone visame pasaulyje skirstomi medžių rūšių kilmės rajonai. Kilmės rajonai nustatomi remiantis moksliniais tyrimais ir gali apimti nemenką teritoriją. Kam jų reikia? Pavyzdžiui, jei iš pajūryje užaugusios pušies sėklos išaugintą medelį pasodinsime rytų Lietuvoje – jis augs prasčiau nei tas, kurį pasodintume tame pačiame pajūrio regione.
Iš atrinktų ir genetiškai vertingų sėklų Valstybinių miškų urėdijos medelynai kasmet užaugina apie 50 mln. kokybiškų sėjinukų ir sodinukų, kurių didžioji dalis panaudojama valstybiniams miškams atkurti ir įveisti, o likusi dalis parduodama Lietuvoje ar eksportuojama. Tam, kad būtų užaugintas toks kiekis sodmenų, kasmet sunaudojama apie pusantros tonos sėklų, medelynuose auginama apie 140 mln. sodmenų.
„Su naująja medveže, kaip ir su senąja, planuojame kasmet ištraukti iki 40 tūkst. kietmetrių medienos, kas sudaro apie 33 proc. viso pagaminamo mūsų regione medienos kiekio. Likusį kiekį pagamina medienos ruošos paslaugas teikiančios įmonės“, – aiškino G. Bacevičius.
Valstybinė miškų urėdija žada šiais metais technikos parką papildyti dar trimis medkirtėmis ir šešiomis medvežėmis, į kurias investicijos siekia net 8 mln. 4 tūkst. eurų. Nauja technika turėtų pasiekti urėdijos regioninius padalinius dar iki gegužės. Tiesa, kuriuos konkrečiai, kol kas nėra skelbiama.
Miškininkai skaičiuoja kankorėžius
Kol vadovybė skaičiuoja naują techniką ir pagaminamos medienos kiekius, miškininkai dirba savo darbą. Šiuo metu Dubravos regioniniame padalinyje vyksta kankorėžių apdorojimas, kur aižymo būdu atrenkamos sėklos. Tarp šio derliaus – ir rajono sėklinėse plantacijose subrendusios sėklos.
Planuojama, kad iki kovo pabaigos bus išaižyta iki 40–50 tonų kankorėžių. Tiesa, pernai buvo pristatyta kelis kartus daugiau – net 200 tonų. Kasmet Valstybinių miškų urėdija surenka iki 2 tūkst. 500 kg medžių sėklų, kurios saugomos miško sėklų sandėlyje-šaldytuve. Praėjusiais metais aižykloje intensyvus darbas vyko iki pat gegužės pabaigos, tačiau šių metų kankorėžių derlius gerokai mažesnis ir aižymo darbai turėtų trukti iki kovo pabaigos. Eglių derėjimas šiemet labai prastas, tad jų kankorėžių yra tik nedidelis kiekis.
Šakių regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Simonas Šilingas sako, jog mūsų regione, sėklinių pušų plantacijoje, kuri yra Jančių kaime (Lekėčių sen.), pušų kankorėžių šįmet surinkta 622 kg, jie jau atiduoti į Dubravą. Pušų regioninis padalinys turi 1,9 ha sėklinės plantacijos. Miškininkai kankorėžius rinko dar gruodžio mėnesį, vėliau juos dar teko perrinkti – sėkloms priduoti tik kokybiški kankorėžiai. Tiesa, miškininkams nuo žemės pasilenkus kankorėžių rinkti daug nereikia, nes, anot S. Šilingo, didžioji jų dalis yra nuskinama nuo paties medžio. Šioje plantacijoje auginamoms pušims neleidžiama augti aukštoms, jos yra genimos, tad jų derlius puikiai pasiekiamas rankomis. Šįmet, pasak vyriausiojo miškininko, į Dubravą nepriduota eglių kankorėžių, nes regioninis padalinys turi tik seną sėklinę plantaciją, kuri šiais metais nedavė tinkamo derliaus. Be to, eglės ir taip kankorėžių derlių subrandina tik kas 5–7-eri metai. Be šių dviejų plantacijų, pastaraisiais metais dar padalinyje įsiveista juodalksnio ir uosio sėklinės plantacijos.
Iki kokybiškų sodinukų ilgas kelias
Miškininkai pabrėžia, kad kankorėžiai renkami ne nuo bet kokių medžių, o tik iš sėklinių miško medžių plantacijų, genetinių draustinių, sėklinių medynų, rinktinių medžių ir klonių rinkinių.
Į Dubravos aižyklą suvežti kankorėžiai džiovinami iki pilno kankorėžio atsidarymo (apie dvi paras) ir gabenami į aižymo būgną, kuriame mechaniniu būdu nuo kankorėžių atskiriamos sėklos. Pavyzdžiui, vidutiniškai iš vienos tonos pušų kankorėžių išgaunama apie 15 kg sėklų.
Išaižyti kankorėžiai įprastai parduodami kaip dekoratyvinis mulčias arba naudojami kompostavimui, o išvalytos ir paruoštos sėklos laikomos miško sėklų sandėlyje-šaldytuve, kur optimaliomis sąlygomis saugomos ne vienerius metus ir išlaiko aukščiausią kokybę. Šiuo metu Dubravoje šaldytuve saugoma maždaug 9 tonos sėklų. Anot specialistų, visų sėklų siuntos, kaip ir žmonės, turi savo gimimo dokumentą. Jame rašoma apie sėklinę plantaciją, kur ji yra, iš kur joje susodinti medžiai ir kitos detalės. Kone visame pasaulyje skirstomi medžių rūšių kilmės rajonai. Kilmės rajonai nustatomi remiantis moksliniais tyrimais ir gali apimti nemenką teritoriją. Kam jų reikia? Pavyzdžiui, jei iš pajūryje užaugusios pušies sėklos išaugintą medelį pasodinsime rytų Lietuvoje – jis augs prasčiau nei tas, kurį pasodintume tame pačiame pajūrio regione.
Iš atrinktų ir genetiškai vertingų sėklų Valstybinių miškų urėdijos medelynai kasmet užaugina apie 50 mln. kokybiškų sėjinukų ir sodinukų, kurių didžioji dalis panaudojama valstybiniams miškams atkurti ir įveisti, o likusi dalis parduodama Lietuvoje ar eksportuojama. Tam, kad būtų užaugintas toks kiekis sodmenų, kasmet sunaudojama apie pusantros tonos sėklų, medelynuose auginama apie 140 mln. sodmenų.
Mindaugas iš Zapyškio:
