Lekėčiuose duris atvėrė poilsiavietė „Paliekys“. Atvykstantiems svečiams bus siūloma ne tik inovatyvių sveikatingumo paslaugų, bet ramybę čia atras žmonės, norintys pabūti su knyga ar mažųjų arkliukų – ponių – teikiamomis emocijomis. L. Poškevičiūtės nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Lekėčių miestelyje, kuris garsus kulinariniu paveldu, Čekauskų muziejumi, Paliekio dvaru, atrodo, kažkokiomis veiklomis keliautojų ir poilsiautojų jau ir nebenustebinsi, tačiau neseniai Liekės upelio pašonėje, Lekėčių miestelio viduryje, duris atvėrė poilsio ir sveikatinimo erdvė – poilsiavietė „Paliekys“.
Norint pušynų apsuptyje įsikūrusiame Lekėčių miestelyje rasti poilsiavietę „Paliekys“, tereikia pasukti į greta vaizdingo Liekės upelio besitęsiančią Medžiotojų gatvę ir jau iš tolo boluoja pilki nameliai: tai pirtis su terasa, poilsio, masažo namelis, o pievoje ganosi poniai. Čia visa erdvė pritaikyta lėtajam turizmui, kad atvykę žmonės tiesiog ilsėdamiesi neskubėtų.
Taigi paskutinį gegužės sekmadienį „Paliekio“ poilsiavietės šeimininkai Dainius, Daiva, Mėta ir Dominykas Venckūnai prieš oficialų poilsiavietės atidarymą kviečia tiesiog pasivaikščioti po beveik pusės hektaro plote įkurtą erdvę, kur daug kas padaryta pačių Venckūnų rankomis. Pirmiausiai stabtelim prie ponių, juos daugiausiai prižiūri Dainiaus tėtis Leonas. Jie ypač gera terapija mažiesiems lankytojams, kurie gali juos paglostyti, šukuoti.
Pats D. Venckūnas augo Lekėčiuose, čia lankė mokyklą, vėliau, Kauno kolegijoje baigęs verslo vadybą, nemažai metų atidavė logistikai, transportui. Įkūrė ir savo įmonę.
Kodėl ėmėsi kurti tokio poilsio oazę Lekėčiuose, Dainius atskleidė jau oficialaus atidarymo metu, kuris buvo įprasmintas ąžuolo sodinimu, kurio šaknys primena ir D. Venckūno šaknis – senelius. D. Venckūnas pasakojo, kad žemė, kurioje įkurta poilsiavietė, priklausė jo seneliams Juozui ir Pranei Matušinskams, tad pasodintas raudonasis ąžuolas yra tarsi praeities, dabarties ir ateities simbolis.
Vėliau šventės dalyviai patogiai įsitaisė terasoje, čia lekėtiškė renginių organizatorė Milda Ratomskienė ir kalbino „Paliekio“ sodybos šeimininkus apie pradžią, idėjų įgyvendinimą, ateities planus.
„Su liūdna gaidele viskas prasidėjo po močiutės mirties. Gimtąją sodybą reikėjo tvarkyti, krūmus iškirsti, žolę išpjauti. Besitvarkant ir kilo mintis, o gal kažką gražaus sukurti. Senelis pats savo rankomis pastatė namą, o aš jį savo rankomis renovavau“, – pasakoja D. Venckūnas.
Jis priduria, kad iki šiol gyveno Kaune, tačiau jų sugrįžimas gyventi į Lekėčius susijęs su prasidėjusiu karu Ukrainoje, savo butą Kaune Venckūnai užleido nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams, o patys persikraustė nuolat gyventi į sodybą Lekėčiuose. Tada ir ėmėsi poilsiavietės kūrimo darbų. Smalsu, kodėl parinko poilsiavietei pavadinimą „Paliekys“. D. Venckūnas atskleidžia, kad jis nuo pat vaikystės girdėdavo šį žodį ir su dieduku eidavo į paliekį daryti švilpynių.
„Kuriant poilsiavietę, iššūkių būta nemenkų. Čia buvo tiesiog šiukšlynas, šiandien tai galiu įvardyti garsiai. Gyventojų šiukšlės buvo metamos tiesiog nuo šlaito: radom ir plytelių, klozetų, radiatorių, dviračių, batų. Visa tai reikėjo išvalyti ir tempti į viršų, išrūšiuoti ir išvežti“, – pasidalino D. Venckūnas.
Jo sutuoktinė Daiva atvirauja: ji šios poilsiavietės kūrime labiau architektė, rūpinosi pastatų išdėstymu, gėlynų komponavimu.
„Pykomės, kad nupjaudavo mano gėles, kurios natūraliai čia auga“, – šypsosi ji.
Prie poilsiavietės kūrimo ir vystymo prisideda ir Venckūnų atžalos Mėta ir Dominykas. Dominykas prisipažino, kad užsiima reklama, stengiasi pritraukti ir jaunimą, kad šis susidomėtų poilsiu gamtoje. O Mėta užsiima poilsio namelių tvarkymu ir paruošimu svečiams.
„Be abejo, padėjau ir fiziškai: statyti, vežti statybines medžiagas, žolę pjauti“, – nedaugžodžiauja Dominykas.
„Paliekio“ šeimininkas, trumpai pristatydamas poilsiavietės koncepciją, sako, kad apie pirties pastatą sukasi lėtojo turizmo plėtojimas.
„Lankytojų laukia lietuviška pirtis su visomis senosiomis tradicijomis. Poilsiavietės erdvė pritaikyta įvairioms šventėms, susibūrimams, yra laužavietė su grilio zona, du tvenkiniai su pliažu pritaikyti maudynėms ir žvejybai. Be abejo, yra apgyvendinimo nameliai, taip pat erdvė įsikurti keliaujantiems su palapinėmis ar kemperiais su visa infrastruktūra. Turim dviračių, kuriam maršrutą apie Lekėčius, kuriuos galėtų lankytojai apvažiuoti“, – vardija D. Venckūnas pridurdamas, kad gali pasiūlyti tiek pasyvaus, tiek aktyvaus poilsio.
Venckūnai dalijasi ir „Paliekio“ vizija sakydami, kad tai tikrai ne trumpalaikis projektas.
„Čia tiesiog hobis, kuris kažkiek atneš pinigų. Kad sukūrėm poilsiavietę, tai jau yra gyvenimo būdas. Jo nežadu keisti. Tuo gyvenu ir noriu dalytis. Galbūt ateityje rengti bendrus renginius su Lekėčių bendruomene, pirties vakarus senjorams, – sako D. Venckūnas.
Jis atskleidžia, kad inovatyvių sveikatingumo paslaugų komplekso sukūrimas poilsiavietėje „Paliekys“ yra įgyvendinamas įsisavint Šakių krašto VVG lėšas.
Su dar vieno traukos taško Lekėčiuose atidarymu „Paliekio“ šeimininkus sveikino ir miestelio seniūnas Ričardas Krikštolaitis, pasidžiaugdamas dar ir tuo, kad Venckūnai „iš šabakštyno padarė grožio ir poilsio oazę“. Dovanų įteikė kubiliuką bei dėkojo už Lekėčių miestelio puošimą bei garsinimą.
„Kuo daugiau tokių lankomų objektų Lekėčiuose, kurie puoselėja, skatina vietinį turizmą. Nes tokių unikalių vietelių ypač ieško turistai iš užsienio, kai nusibosta tie dideli viešbučiai ir norisi ramybės. Džiaugiuosi dar ir tuo, kad Dainius su Daiva taip geranoriškai įsiliejo ir į Lekėčių bendruomenės veiklas“, – sveikindama kraštiečius kalbėjo Lekėčių bendruomenės moterų klubo pirmininkė Vaida Brazaitienė.
Kad Lekėčiuose pasiliko lekėtiškiai, kad čia kuria verslą, sau darbo vietas, pasidžiaugė ir Lekėčių bendruomenės asociacijos pirmininkas Arūnas Matusevičius linkėdamas tik klestėjimo versle.
Vėliau šventės dalyviai patogiai įsitaisė terasoje, čia lekėtiškė renginių organizatorė Milda Ratomskienė ir kalbino „Paliekio“ sodybos šeimininkus apie pradžią, idėjų įgyvendinimą, ateities planus.
„Su liūdna gaidele viskas prasidėjo po močiutės mirties. Gimtąją sodybą reikėjo tvarkyti, krūmus iškirsti, žolę išpjauti. Besitvarkant ir kilo mintis, o gal kažką gražaus sukurti. Senelis pats savo rankomis pastatė namą, o aš jį savo rankomis renovavau“, – pasakoja D. Venckūnas.
Jis priduria, kad iki šiol gyveno Kaune, tačiau jų sugrįžimas gyventi į Lekėčius susijęs su prasidėjusiu karu Ukrainoje, savo butą Kaune Venckūnai užleido nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams, o patys persikraustė nuolat gyventi į sodybą Lekėčiuose. Tada ir ėmėsi poilsiavietės kūrimo darbų. Smalsu, kodėl parinko poilsiavietei pavadinimą „Paliekys“. D. Venckūnas atskleidžia, kad jis nuo pat vaikystės girdėdavo šį žodį ir su dieduku eidavo į paliekį daryti švilpynių.
„Kuriant poilsiavietę, iššūkių būta nemenkų. Čia buvo tiesiog šiukšlynas, šiandien tai galiu įvardyti garsiai. Gyventojų šiukšlės buvo metamos tiesiog nuo šlaito: radom ir plytelių, klozetų, radiatorių, dviračių, batų. Visa tai reikėjo išvalyti ir tempti į viršų, išrūšiuoti ir išvežti“, – pasidalino D. Venckūnas.
Jo sutuoktinė Daiva atvirauja: ji šios poilsiavietės kūrime labiau architektė, rūpinosi pastatų išdėstymu, gėlynų komponavimu.
„Pykomės, kad nupjaudavo mano gėles, kurios natūraliai čia auga“, – šypsosi ji.
Prie poilsiavietės kūrimo ir vystymo prisideda ir Venckūnų atžalos Mėta ir Dominykas. Dominykas prisipažino, kad užsiima reklama, stengiasi pritraukti ir jaunimą, kad šis susidomėtų poilsiu gamtoje. O Mėta užsiima poilsio namelių tvarkymu ir paruošimu svečiams.
„Be abejo, padėjau ir fiziškai: statyti, vežti statybines medžiagas, žolę pjauti“, – nedaugžodžiauja Dominykas.
„Paliekio“ šeimininkas, trumpai pristatydamas poilsiavietės koncepciją, sako, kad apie pirties pastatą sukasi lėtojo turizmo plėtojimas.
„Lankytojų laukia lietuviška pirtis su visomis senosiomis tradicijomis. Poilsiavietės erdvė pritaikyta įvairioms šventėms, susibūrimams, yra laužavietė su grilio zona, du tvenkiniai su pliažu pritaikyti maudynėms ir žvejybai. Be abejo, yra apgyvendinimo nameliai, taip pat erdvė įsikurti keliaujantiems su palapinėmis ar kemperiais su visa infrastruktūra. Turim dviračių, kuriam maršrutą apie Lekėčius, kuriuos galėtų lankytojai apvažiuoti“, – vardija D. Venckūnas pridurdamas, kad gali pasiūlyti tiek pasyvaus, tiek aktyvaus poilsio.
Venckūnai dalijasi ir „Paliekio“ vizija sakydami, kad tai tikrai ne trumpalaikis projektas.
„Čia tiesiog hobis, kuris kažkiek atneš pinigų. Kad sukūrėm poilsiavietę, tai jau yra gyvenimo būdas. Jo nežadu keisti. Tuo gyvenu ir noriu dalytis. Galbūt ateityje rengti bendrus renginius su Lekėčių bendruomene, pirties vakarus senjorams, – sako D. Venckūnas.
Jis atskleidžia, kad inovatyvių sveikatingumo paslaugų komplekso sukūrimas poilsiavietėje „Paliekys“ yra įgyvendinamas įsisavint Šakių krašto VVG lėšas.
Su dar vieno traukos taško Lekėčiuose atidarymu „Paliekio“ šeimininkus sveikino ir miestelio seniūnas Ričardas Krikštolaitis, pasidžiaugdamas dar ir tuo, kad Venckūnai „iš šabakštyno padarė grožio ir poilsio oazę“. Dovanų įteikė kubiliuką bei dėkojo už Lekėčių miestelio puošimą bei garsinimą.
„Kuo daugiau tokių lankomų objektų Lekėčiuose, kurie puoselėja, skatina vietinį turizmą. Nes tokių unikalių vietelių ypač ieško turistai iš užsienio, kai nusibosta tie dideli viešbučiai ir norisi ramybės. Džiaugiuosi dar ir tuo, kad Dainius su Daiva taip geranoriškai įsiliejo ir į Lekėčių bendruomenės veiklas“, – sveikindama kraštiečius kalbėjo Lekėčių bendruomenės moterų klubo pirmininkė Vaida Brazaitienė.
Kad Lekėčiuose pasiliko lekėtiškiai, kad čia kuria verslą, sau darbo vietas, pasidžiaugė ir Lekėčių bendruomenės asociacijos pirmininkas Arūnas Matusevičius linkėdamas tik klestėjimo versle.
Emilijus iš Gelgaudiškio:
