Artėjant didžiosioms metų šventėms Šakiuose jau juntamas prieššventinis bruzdesys – žmonės puošiasi namus ir, žinoma, kaip be pagrindinio Kalėdų simbolio – eglutės. Vieni jau žino, ko ieško, kiti dar tik matuojasi – pirkti kėnį, paprastą ar sidabrinę eglutę. O gal užteks kompozicijos ar šakos? Todėl prekyba įsibėgėja, o eglutėmis ir kėniais prekiaujantys pasakoja apie pirkėjų įpročius ir šio sezono ypatumus.
Jurbarkiškis Rimas, jau ne vienerius metus eglutėmis ir kėniais prekiaujantis Šakiuose priešais didžiąją „Maximą“, sako, kad šiemet prekyba prasidėjo be didelių staigmenų.
„Perka, bet labiausiai savaitgaliais. Daug kas dar laukia, užsuka pasiteirauti kainos, neskuba“, – pasakoja jis.
Pasak prekeivio, nemaža dalis pirkėjų pas jį sugrįžta kasmet, nes jau anksčiau spėjo įsitikinti kokybe, žino, jog kalėdinis medelis namuose neprarasdamas išvaizdos stovės ne vieną savaitę. Rimas pastebi, kad kėniai vis dar labai mėgstami pirkėjų, ypač tų, kurie vertina praktiškumą.
„Jeigu kėnis tinkamai laikomas, jis ilgai nenubyra, namuose mažiau netvarkos“, – sako jis ir priduria, kad būtent dėl netinkamo sandėliavimo dalis pirkėjų nusivilia pigesniais medeliais iš prekybos centrų. Kėnių ir eglučių kainos šiemet prasideda maždaug nuo 25 eurų, o norintys kuklesnio sprendimo vis dažniau renkasi šakas ar vainikus, kurių kainos svyruoja nuo 2 eurų už ryšulėlį kėnio šakų iki 10 eurų už nepuoštą vainiką. Rimo asortimentu susidomėjusi šakietė pasirinko kuklesnį sprendimą – už du eurus įsigijo dailių kėnio šakų. Pasak moters, namuose ji planuoja kurti kalėdinę kompoziciją, kurios visiškai pakaks šventinei nuotaikai sukurti. Didelės eglės, pripažįsta, jau nebereikia, nes nebėra mažų vaikų... Vis dėlto ir įsigytų šakų ji neskubės dar puošti: per anksti. Madingas puošimosi vajus, prasidedantis vos ne iškart po Vėlinių, jai nepriimtinas – šventės turi ateiti savu laiku.
Vis dėlto internetinėje erdvėje teko matyti ir įžvalgų, pranašaujančių paprastos ar sidabrinės eglutės sugrįžimą. Bene dešimtmetį prieššventine prekyba užsiimantis Vitalijus Duoba atvirauja, jog šį sezoną apsisprendė nebevežti kėnių ir siūlyti tik paprastas bei sidabrines eglutes.
„Darau tą ne dėl tendencijų, bet tiesiog kėnių savikaina labai išaugusi: pirkimas, parvežimas – viskas kainuoja. Kai vien savikaina siekia 20–30 eurų, tampa sunku pasiūlyti pirkėjui logišką kainą“, – atvirai sako jis ir priduria, kad eglutės pranašumas – jos kvapas, natūralumas ir iš seniau atėjusi tradicija.
„Nežinau, gal mados ir keičiasi, bet eglutė – ne mada. Jeigu žmogui gražu, tai jis ir perka“, – sako greta Socialinių paslaugų centro įsikūręs prekeivis. Jo siūlomų eglučių kainos šiemet siekia apie 25 eurus, o didesnės ar sidabrinės – apie 30 eurų. Be to, pastaraisiais metais išpopuliarėjo ir iš eglučių padaryti elniukai – tokių taip pat pirmą kartą turi pasiūloje.
Šiuo laikotarpiu gyventojus rinktis tvaresnius sprendimus skatina ir Valstybinių miškų urėdija (VMU), ragindama Kalėdoms rinktis kad ir, tarkime, spygliuočius, parduodamus vazonuose. Pasak miškininkų, tinkamai prižiūrint, laistant, pavasarį šiuos medelius galima persodinti. Žmonėms, kurie nori įsigyti kalėdinį medelį, miškininkai rekomenduoja kreiptis į artimiausią VMU regioninį padalinį, girininkiją ar medelyną. Šiemet medelių kainos šiek tiek išaugo dėl didesnių darbo ir logistikos sąnaudų, tačiau pokytis nėra drastiškas – kainos svyruoja nuo kelių eurų už šakas iki daugiau nei šimto eurų už didelius rūšinius medžius. Nusprendusiems Kalėdas pasitikti kukliau, bet ne mažiau jaukiai, Šakiuose rengiama ir tradicinė eglišakių dalijimo akcija. Gruodžio 19 d. nuo 12 val. J. Lingio parke, prie scenos, VMU Šakių regioninio padalinio atstovai kvies gyventojus nemokamai parsinešti eglės šakų. Ši iniciatyva kasmet suburia gausų būrį žmonių ir primena, kad šventinė nuotaika gali būti paprasta, tvari ir draugiška gamtai – šakos surenkamos kirtavietėse, taip skatinant neniokoti jaunų medelių miškuose.
Prekeiviai sutaria – pats aktyviausias pirkimo metas prasideda būtent dabar. Ar namuose atsiras kėnis, ar paprasta eglė, ar tik viena žalia šaka vazoje, dažniausiai lemia ne mados, o noras susikurti tą paprastą, bet tikrą šventinį jausmą.
Eduardas iš Griškabūdžio:
