Ant plauko pakibo Patašinės kaimo (Griškabūdžio sen.) bibliotekos likimas. Ką daryti – apšiltinti patalpas ar uždaryti? Nors čia jau keletą metų neveikia mokykla, kurioje šiuo metu ir įsikūrusi biblioteka, nevyksta joks kultūrinis gyvenimas, nes laisvalaikio salė prijungta prie Griškabūdžio kultūros centro, o privatizuotame vaikų darželyje laikomi grūdai, tačiau vietiniams, matyt, ir bibliotekos nereikia – ketvirtadienio vakarą į susirinkimą atvyko vos keturi kaimo gyventojai.

Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė paaiškino, kad dar pavasarį, Patašinės bibliotekos pastatą savo žinion perimdama iš Griškabūdžio seniūnijos, žinojo, jog kartu su juo perima ir buitines problemas. Didžiausia iš jų – neekonomiško ir neergonomiško pastato apšildymas.

„Pastatas šaltas. Seni langai, didelės durys. Patalpas tenka elektra pasišildyti ir nekūrenimo sezonu“, – neneigė K. Lebedžinskienė, kviesdama visus susirinkusius – rajono savivaldybės merą Edgarą Pilypaitį, vicemerą Bernardiną Petrą Vainių, Griškabūdžio seniūną Saulių Naumavičių ir savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausiąją specialistę Astą Kėvelaitytę – aptarti, kaip reikėtų spręsti problemą, nes pačiai vienai priimti sprendimus gali pritrūkti kompetencijos.

Ji pabrėžė, kad šiandien kelia klausimą ne tiek dėl bibliotekos uždarymo, kiek dėl veiklos reikalingumo. Būtina nuspręsti, ar biblioteka reikalinga Patašinės kaimo bendruomenei.

Beveik dešimtmetį Patašinės kaimo bibliotekoje dirbanti Kristina Stankevičienė gyventojams į pašto dėžutes išplatino pranešimus apie susirinkimą, nurodė ir drastišką priežastį – „dėl bibliotekos uždarymo“, kad pritrauktų didesnį žmonių dėmesį. Tačiau tai nesuveikė. Nors Patašinėje ir jos aplinkiniuose kaimuose registruota daugiau nei 450 gyventojų, į susirinkimą atvyko vos keturi. Ir šie, kaip teigė, jau seniai nesinaudoja bibliotekos paslaugomis.

K. Stankevičienė neslėpė, kad šiuo metu Patašinės bibliotekoje registruoti 134 skaitytojai, tačiau tik vienas kitas ateina pasikeisti knygų ar spaudos paskaityti bent kartą per savaitę. Per visus šiuos metus bibliotekoje užregistruoti tik keturi nauji skaitytojai. Tiesa, čia labiau sekasi pritraukti mažuosius. Tik jie retai paima knygą į rankas. Dažniausiai laiką leidžia žaisdami kompiuteriu ar jiems įrengtoje laisvalaikio praleidimo zonoje, tačiau šaltuoju metų laiku čia nėra smagu. Kaip tvirtino bibliotekininkė, ši erdvė jiems tapo savotišku vaikų dienos centru, nes, grįžę iš mokyklos, jie pirmiausiai eina į biblioteką ir tik prieš ją uždarant išsiskirsto į namus.

„Jaunimo kaime yra, tik jie neturi kuo užsiimti, todėl po savaitgalio išdaužyti pastato langai, nuo laiptų tenka susirinkti depozitą, tačiau bendruomenei susibūrus, sutvarkius samanomis apžėlusią aikštelę kaimas atgytų“, – mano K. Stankevičienė.

Griškabūdžio seniūnas pasiryžęs bibliotekai padėti ir malkomis, ir kūriko etatu. Prie šio dar pridėtų vieną asmenį, kuris atidirbinėja už socialines išmokas. Tuomet ir neatjungiant antrojo pastato aukšto būtų galima užtikrinti bibliotekos apšildymą, tačiau, anot jo, tai būtų dideli kaštai savivaldybei.

E. Pilypaičio manymu, nesinorėtų visko paimt ir drastiškai nupjaut, tačiau Patašinės bibliotekoje jis mato jauną perspektyvų žmogų, kurio visas potencialias nėra išnaudojamas. K. Lebedžinskienė teigė, kad jai tokio iniciatyvaus ir motyvuoto žmogaus labai reikėtų Šakių viešojoje bibliotekoje, kuri šiuo metu vis dar neturi edukatoriaus. Jiems antrino ir B. P. Vainius, kuris neslėpė, jog jam labai gaila čia dirbančios veiklios moters. Pati K. Stankevičienė neslėpė, kad įdėjusi labai daug pastangų, jog sukurtų jaukią ir patrauklią biblioteką, šiandien yra nusivylusi bendruomenės pasyvumu ir abejingumu, todėl norėtų išeiti į žmones, būti matoma. Ji atskleidė, kad ateičiai turi daug kitokių idėjų.

B. P. Vainiaus skaičiavimais į Patašinės biblioteką reikia įdėti mažiausiai 5 tūkst. eurų, kad būtų pakeisti langai, durys, apšiltintos lubos. Tačiau jis siūlė viską sudėlioti ir apskaičiuoti, kiek tos vienos knygos pavartymas ar vieno vaiko pažaidimas kompiuteriu tada kainuotų.

„Jei iš tiek bendruomenės narių atėjo tik keturi žmonės, tai ar daugiau kam rūpės, jei čia įdėsim 5 tūkst. eurų. Ir ar po metų kitų čia nepasikartos Barzdų atvejis?“ – klausė vicemeras, abejojantis, ar verta čia investuoti.

Pritardamas šiai minčiai, S. Naumavičius patikino, kad į bibliotekos kabinetą jau nemažai įdėjo – pakeitė vienos patalpos langus, suremontavo. Tuos pinigus galėjo skirti Griškabūdžio bibliotekai, tačiau jam labiau norėjosi, kad biblioteka išliktų kaime.

A. Kėvelaitytės manymu, uždarymas visada yra skausmingas, tačiau bibliotekos pagrindinė funkcija nėra pasiūlyti vaikams pažaisti kompiuteriu. Jei jie ateitų skaityti knygų, būtų kitas reikalas.

Deja, po susirinkimo visi išsiskirstė taip ir nepriėmę galutinio sprendimo, niekas garsiai neįvardijo tolesnio Patašinės bibliotekos likimo. Vicemero teigimu, šio klausimo neina atidėti, nes ateina žiema, tad jį būtina spręsti kuo greičiau.