Apie 50 tūkst. žmonių susijungė į gyvą „Laisvės kelio“ grandinę, tarsi pakartodami prieš 31-erius metus vykusią Baltijos kelio akciją, tik šįkart palaikymas išreikštas už demokratiją kovojantiems baltarusiams. D. Pavalkio nuotr.
Tūkstantines žmonių minias organizatoriai kvietė iš anksto registruotis ir susiskirstyti į sektorius. Nors, žinoma, buvo šiokios tokios maišaties, tačiau savanoriai dideles žmonių grupes suvaldė. Visas plentas švietė Baltarusijos bei Lietuvos vėliavomis, kur tik pasukdavai akis, galėjai pamatyti vienos ar kitos šalies atributiką. Šypsenomis bei gera nuotaika susijungę žmonės kartu palaikė istorinius likimo brolius bei seseris. Prie iniciatyvos prisijungė ir Lietuvos aeroklubas su aviacijos atstovais, kurie praskriedami padange renginio dalyvius nudžiugino plevėsuojančiomis Lietuvos trispalvėmis. Pravažiavo keliasdešimt gaudžiančių motociklų, su trispalve pakilo oro balionas.
Nevyriausybinė organizacija „Vieningi Zanavykai“ taip pat palaikė „Laisvės TV“ organizuojamą iniciatyvą ir ragino visus Šakių rajono gyventojus solidarizuotis. Jie šiame maršrute rezervavo 100 vietų zanavykams, tiesa, kraštiečių, Rimos Rauktienės žiniomis, buvo perpus mažiau. Tikriausiai visų – tiek Šakių rajono gyventojų, tiek iš kitų miestų atvykusių lietuvių net nereikėjo klausti, kaip jaučiasi, nes automobiliai signalizavo ne iš pykčio dėl kamščių, o palaikydami vieni kitus, žmonės mojavo pirmą kartą sutiktiems lyg seniems bičiuliams ir net pro veido kaukes matėsi plačiausios šypsenos. Ne vienam drebėjo širdis, o tiems, kurie prisiminė Baltijos kelią, kaupėsi ir ašaros.
„Dalyvavau ir Baltijos kelyje, 50 kilometrų važiavau su automobiliu dvi su trupučiu valandos. Tikėjausi nuvažiuoti toli, du šimtus kilometrų, o buvo toks kamštis. Buvo nepakartojama, kaip ir dabar. Euforija ta pati“, – pasakoja Virginijus Šukys, kilęs iš Utenos.
„Jaučiamės pakylėti, lyg papultum į didžiulę erdvę – toksai jausmas. Labai gražu, smagu, kad tik vienas jaunimas su vaikais. Prieš 31-erius metus daugiau buvo pagyvenusių, o dabar vienas jaunimas. Pasikeitė jaunimas labai į gerą pusę“, – sakė iš Vievio atvykusi Laima Landžienė, kuri pripažįsta, kad liūdėjo, jog negalėjo dalyvauti Baltijos kelyje, todėl dabar „atperka kaltę“.
„Visų pirma gerbiu žmones, kurie dalyvavo Baltijos kelyje prieš 31-erius metus ir prisidėjo prie to, kuo šiandien galime būti mes. Tad svarbu nepamiršti, nuo ko viskas prasidėjo, ir kiekvienam tęsti laisvės ugnį savo širdyje. Noriu būti ištikima laisvei. Kas be ko, čia dalyvaudama suteikiu dvasinę paramą kaimynams baltarusiams, svarbu bendrystė ir rankos ištiesimas su dideliu palaikymu ir vienybe!“ – teigė lukšietė Miglė Kriščiūnaitė.
Medininkų pilyje vyko tiesioginė „Laisvės kelio“ transliacija, iš ten baltarusių ir lietuvių atlikėjai atliko per visą „Laisvės kelią“ radijo bangomis nuskriejusią „Tautišką giesmę“ bei neoficialų patriotinį Baltarusijos himną „Pahonia”. Transliacijos metu į žmones kreipėsi Baltarusijos demokratijos simboliu tapusi Svetlana Cichanovskaja, kartu skanduota „Žyve Belarus“.
„Laisvės kelio“ pabaigoje vyko specialus paramos koncertas istorinėje Medininkų pilyje. Čia koncertavo žymiausi atlikėjai – Merūnas Vitulskis, Andrius Mamontovas, Vidas Bareikis ir kiti. Ieva Narkutė atliko „Laisvės kelio“ daina tapusį kūrinį „Laisvė“. Visos surinktos koncerto lėšos buvo skirtos organizacijai „BY Help“, kuri jau trejus metus nuosekliai remia nuo režimo nukentėjusius ir persekiojamus baltarusius ir jų šeimas. Kaip teigė palaikymo koncerte vienas iš „Laisvės kelio“ iniciatorių Andrius Tapinas, „mes parodėme sau ir kitiems, kad esame maža nacija, bet su labai didele širdimi“.
Toks „Laisvės kelias“ buvo nutiestas daugelyje Lietuvos miestų, tarp jų ir Šakiuose. Čia prie Vinco Kudirkos paminklo 19 valandą istorinius brolius ir seses palaikyti susirinko ir šakiečiai. Akcijos metu nuskambėjo „Tautiška giesmė“ ir baltarusių „Pahonia”, netrūko patriotinių kalbų bei prisiminimų apie Baltijos kelią.