baneris leidinys

antanasAsta GVILDIENĖ

Liepos 31 d. Griškabūdžio parapijoje ir Žalvėderių kaime vyko saleziečių misijos pradininko ir Lietuvos patriarcho, įžymaus kraštiečio kunigo Antano Skelčio iškeliavimo į Amžinybę 50-ųjų metinių paminėjimas, kuris prasidėjo šv. Mišiomis Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje.

Nuotr. Saleziečių misijos pradininkas Lietuvoje kunigas Antanas Skeltys.

Šv.Mišių koncelebracijai vadovavo Vilniaus vyskupas Arūnas Poniškaitis, dalyvaujant Vilniaus vyskupui Juozui Tunaičiui, Vilniaus saleziečių bendruomenės direktoriui kunigui Alessandro Barelli, Tėvams saleziečiams, kitiems kunigams, giminaičiams, parapijiečiams ir svečiams. Jau tradicija tapo kiekvienais metais paminėti kunigo Antano Skelčio mirties metines.
 
Galime didžiuotis šiuo garbingu, jaunimą ugdžiusiu kunigu, gimusiu ir augusiu Griškabūdyje, ir visą savo gyvenimą susijusiu su mūsų kraštu. 1902 metų spalį išvykęs į tolimąją Italiją Antanas Skeltys ten susirado šv. kunigo J.Bosko įsteigtos Saleziečių kongregacijos narius, pradėjo teologijos studijas. 1906 metų rugsėjį įstojo į Saleziečių kongregaciją, o 1914 m. rugpjūtį išsipildė jaunystės dienų svajonė - gavo kunigystės įšventinimus. Grįžęs į Lietuvą, kunigas Antanas Skeltys tapo pirmojo Lietuvoje saleziečių centro direktoriumi, jaunimo auklėtoju ir globėju. Iš visos Lietuvos į Vytėnus (Jurbarko r.) rinkosi jaunimas, siekiantis mokslo žinių. Prasidėjęs karas ir sovietų okupacija sužlugdė visus saleziečių misijos pradininko Lietuvoje planus. 1947 metais saleziečių centras Vytėnuose buvo nacionalizuotas, o kunigas Antanas Skeltys buvo priverstas palikti Vytėnus. Aštuonerius metus kunigo J.Bosko idėjų skleidėjui teko slapstytis geraširdžių dzūkų sodžiuose. 1954 metų rugsėjį Krikštonyse kunigas Antanas Skeltys buvo suimtas. Po mėnesio tardymų Vilniuje buvo paleistas į laisvę. 1955-1960 metais jis dirbo Leipalingio šventovėje. Čia ir buvo paskutinė jo apaštalavimo vieta. 1960 m. liepos 28 d. Šv. Mišių metu kunigas suklupo ir mirė.

Po šv. Mišių buvo aplankytas kunigo Antano Skelčio kapas, prie kurio susirinkusieji susikaupė maldoje, Griškabūdžio kultūros centre prisimintas jo prasmingas gyvenimo kelias, pabūta gimtojoje sodyboje – vienintelėje išlikusioje sodyboje Želvėderių kaime, susitelkta prie koplytstulpio, pastatyto vietoj sunykusio kryžiaus kunigo Antano Skelčio iškeliavimo į Amžinybę  40-ųjų metinių sukakčiai paminėti. Taip pat apžiūrėta papildyta muziejinė ekspozicija, įkurta 2002 m., pusantro tūkstančio metų turinčiame gimtąjame namelyje. Iškilmės baigėsi broliška agape (suneštinėmis vaišėmis) Neįgaliųjų dienos centre Janukiškių gyvenvietėje. Antano Skelčio vardu pavadintoje gatvėje  kunigo garbei pirmą kartą buvo  sugiedotas saleziečių himnas.
 
Kunigas Antanas Skeltys buvo labai uolus, paslaugus ir artimas žmonėms. Nepaparastai pasiaukojantis, kunigo pareigai pasišventęs žmogus, tikras salezietis – geraširdis, suprantantis ir atjaučiantis kitus, besirūpinantis kitais, nuosaikus ir optimistiškas, dialogo ir darbo žmogus. Už žydų vaikų gelbėjimą karo metais Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus yra apdovanojęs kunigą Antaną Skeltį „Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi“.

Comments are now closed for this entry

Paieška

 

pazvelk1

sms

Klausimas - atsakymas

lt_ukis

f_drg

Videoreportažų archyvas

 

 
 
80

Reklama


188x376-lock

traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

 

 

 

 

 

 
 
 
futbolas
 
 
paluobiai
 
 
 gustainiskiu namai
 
festivalis
 
 
musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos