Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia – vienintelis Lietuvoje išlikęs daugiakampės klasicistinės medinės architektūros pavyzdys buvo restauruojamas etapais. Prieš porą metų atsilaupęs bažnyčios stogas buvo perdengtas analogiškos skardos danga, pakeistos stogą laikančios konstrukcijos, lietvamzdžiai, įrengta žaibosaugos sistema. Kunigui S.Bitkauskui teko pasirūpinti bažnyčios fasadų restauravimo ir apsaugos priemonių įrengimo darbais. Dar praėjusių metų vasarą čia kaukšėjo plaktukai: buvo pakeistos senos išorinės lentos, supuvusios sijos ir langų detalės, restauruotos išorinės durys ir portiko kolonos. Bažnyčioje įrengta priešgaisrinė ir apsaugos signalizacija, naujai pervedžiota elektros instaliacija.
Pasak klebono, daug atsiliepimų jis išgirdo dėl pasikeitusios bažnyčios spalvos – ji nudažyta pilkai. „Architektė norėjo „pramušti“ mėlyną spalvą, tačiau atlikus tyrimus paaiškėjo, jog pilka spalva buvo tikroji, - tvirtino pašnekovas. – Ją derinom ir su miestelio bendruomene, ir su seniūnu. Jai pritarė ir vyskupas. Šita spalva tinka labiau – fasadai iš tolo švyti. Daugelis pravažiuojančių giria, sako, kad gera, skoninga spalva.“
Kunigas S.Bitkauskas juokėsi, kad ir naujasis klebonas taip pat turės savo indėlį įdėti. Mat rajono savivaldybės taryba paskutiniajame posėdyje pritarė kitam Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčios projektui - interjero restauravimui – vidaus dekoro, kolonų, sienų ir lubų tapybos, grindų ir kt. vidaus detalių sutvarkymui. Tad tikrai dar bus ką veikti.
Klebonas atvirai prisipažino, kad naujo paskyrimo šį rudenį nesitikėjo. „Galvojau gal pavasarį, kas keisis, bet susiklosčius tokioms aplinkybėms, kai prasideda Adventas, artėja Šv.Kalėdos, o kita parapija likusi be kunigo, tenka išsikelti, - situaciją komentavo pašnekovas. – Aišku, jei užsispirčiau, galiu neit – vyskupas nevertė... Bet vienas atsisakė, jei ir kitas atsisakys? Manau, vyskupas turi savo planą, savo tikslą ir geriau žino, kaip visus išdėlioti toj šachmatų lentoj. Be abejo, pastoraciniu atžvilgiu kunigui naudinga ilgiau vienoje vietoje pabūti. Susipažįsti su žmonėmis, su rajono ir vietos valdžia, susidėlioja nuoširdūs santykiai – gaila viską palikti.“
Kunigas prasitarė, kad ir kaip egzorcistas jis darbo rajone turėjo pakankamai. „Nors paskutiniu metu ne apsėstų, o psichinėmis ligomis sergančių žmonių buvo daugiau - juos reikėjo įtikinti kreiptis į gydytojus, tačiau teko ir namus šventinti, kuriuose vaidenasi, ir išgydymo Mišias organizuoti, - vardijo pašnekovas. – Iš pradžių labai bijojau egzorcistu būti. Sutikęs gailėjausi - kam man tų bereikalingų rūpesčių, juk galėčiau ramiai gyventi. Bet po truputį, po truputį ir įsivažiavau, pasižiūrėjau, kaip kiti dirba, seminaruose lankiausi, patirties įgijau. Svarbu pačiam be nuodėmės gyventi ir tada niekas nebaisu.“
Apie naująją Išlaužo parapiją, kur taip netikėtai gavo paskyrimą, klebonas sakė nedaug težinantis, tik girdėjęs, kad nuotaikos ten kitokios, žmonės šalti, nebendraujantys. „Jei iš 1 tūkst. Linksmakalnio gyventojų tik 20 praktikuojančių katalikų, o kiti - netikintys, tai sunku pasakyti, ką ten rasiu, - kalbėjo kunigas S.Bitkauskas. - Tai jau šeštoji probleminė vieta, į kurią esu skiriamas. Turiu išsikraustyti labai greitai, nes Išlaužo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapija jau kurį laiką likusi be klebono. Nors palikti Griškabūdžio tikinčiuosius labai gaila, tačiau netikėtas paskyrimas turi ir savo pliusų. Iš ten man bus patogiau atlikti ir kitas savo pareigas. Aš esu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kapelionas ir man buvo sudėtinga iš Griškabūdžio važinėti į Prienus, Lazdijus, Birštoną, kur esu paskirtas. Be to ir namai šalia. Galėsiu dažniau tėvus aplankyti.“
Su naujuoju klebonu V.Mazirsku Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo parapijos gyventojai galės susipažinti jau ateinantį penktadienį pirmosiose jo aukojamose Šv. Mišiose.