Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ vykdo projektą „Efektyvios alternatyvos vaikų institucinei globai“, kurį finansuoja Švedijos fondas IKEA Foundation. Projektas vykdomas 15 savivaldybių, Šakių savivaldybė - viena iš jų. Antradienį rajone buvo baigti mokymai, kurių metų projekto koordinatoriai lankėsi visose rajono seniūnijose, kur kalbėjo apie tai, kaip padėti šeimai siekiant vaikus išlaikyti biologinėse šeimose. Taip pat susitikimų metu buvo aiškinamasi, kaip padėti šeimoms sustiprėti, kad vaikai, gyvenantys globos įstaigoje, galėtų grįžti pas tėvus, aptartos globos ar įvaikinimo galiybės.

 

Projekto metu psichologė Aurelija Lingienė visose rajono seniūnijose lankėsi po tris kartus ir vedė minėtuosius psichologinius mokymus. Su seniūnijose susibūrusiomis grupelėmis psichologė taip pat kalbėjosi apie savęs pažinimą, apie nuostatos, požiūrio pakeitimą, kiek tai gali prisidėti prie bendruomenės stiprinimo, taip pat buvo kalbama apie žmones, apie tai, kad nereikia jų atstumti. „Aš labai dažnai akcentuoju mes, socialieji, dažnai sakome „mes“ ir „jie“. Turiu pabrėžti, jog privalome stiprinti savęs pažinimą, turime suprasti, jog „jie“ taip pat priklauso „mums“,- teigė psichologė.

A. Lingienės paklausus, ar žmonės į užsiėmimus neateina nusiteikę priešiškai, moteris atsakė, jog būna visko, o priešiškumą, nusistatymą keisti nėra lengva, žmogus turi pats to norėti ir pats pakeisti savo požiūrį. „Tam tikrų dalykų fone, kai labiau pažįstame save, matome, kad nuostata (kartais žmogui atrodo, jog jis gina tiesą, bet jeigu labai gerai į tai įsigilini, ką jis gina, pasirodo, jog jis gina nuostatą) tėra įsitikinimas“,- mintimis dalijosi pašnekovė.

„Žmogus, esantis iš probleminės šeimos, atėjęs, pavyzdžiui, į bendruomenės šventę, dažnai sulaukia smerkiančių žvilgsnių ir pasakymo, jog „jam čia ne vieta“. Paklauskim savęs, ar tai nuostata, ar tiesa? Kas gali žinoti, kam čia vieta, gal ir „mums“ kuriam nors toje bendruomenėje ne vieta. Aš tokį požiūrį galiu ginti kaip tiesą, bet iš tikrųjų ginu tik požiūrį, neva čia yra tokių kaip „aš“ šventė, o ne tokių kaip „jie“,- atviravo moteris. Pasak psichologės, žmogus nuostatą keičia tada, kai jis pradeda save kontroliuoti, kai susivokia, ką mąsto, kai supranta, kas su juo darosi. Todėl mokymai prie to gali prisidėti, bet, žinoma, labai svarbu, su kokiu požiūriu žmogus į šiuos užsiėmimus ateina. Juk jis gali atėjęs sėdėti sukryžiavęs rankas, iškart leisdamas suprasti, jog jis nusiteikęs priešiškai. Tačiau, pasak psichologės, į mokymus, konsultacijas žmonės dažniausiai ateina nusiteikę pakankamai pozityviai, juk mes visi norime gyventi saugesnėje ir draugiškesnėje aplinkoje.

 

Pasak pašnekovės, projekto metu vedamų psichologinių mokymų tikslas buvo padėti žmonėms suvokti, jog viskas gali būti kitaip. „Žmogų, kuris šalia manęs gyvena, aš galiu pamatyti kitokį. Galbūt mes per mažai orientuoti į atsparumo veiksnius, jų identifikavimą ir stiprinimą. Susitikimų metu atliekame savęs pažinimo užduotį, kurios metu paprašome, kad žmonės parašytų savo, arba bet kurio kito grupėje esančio žmogaus gerąsias savybes ir pamatome, jog tai daryti sekasi labai sunkiai. Mes labiau linkę kalbėti, kažką ne tokio gero pastebėti, todėl kartais būna labai sunku pasakyti, ką matome tame žmoguje gero, įžvelgti kažką pozityvaus“,- nuomone dalijosi psichologė.

Psichologiniai mokymai nėra kažkuo išskirtiniai. Kaip teigė moteris, pirmiausiai susirinkusiesiems papasakojama apie deinstitucionalizaciją (egzistuojančios institucinės struktūros išardymas). „Susirenkame dėl tų tikslų, kurių dėka galėtume sustiprinti šeimą. Kad galėtume kažką daryti, pirmiausiai turime pažinti save. Mes skiriame tuos susitikimus savęs pažinimui, kurių metu atliekame įvairias užduotis, žmonės įsitraukia į šią veiklą“,- teigė pašnekovė. Pasak A. Lingienės mūsų rajone žmonės nėra kitokie nei kitur, tačiau galbūt kituose rajonuose ir pačios moters didesnis įdirbis, nes yra tokių veiklų, kurios šiame projekte yra tęstinės – su kai kuriomis bendruomenėmis bendraujama jau apie penkerius metus, todėl tie žmonės gali labiau save kontroliuoti, yra toliau pažengę, jų kitoks požiūris. Šakių rajone mokymus psichologė vedė pirmą kartą. Pirminę susitikimų su specialiste motyvaciją atliko visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ struktūrinio padalinio rajone vadovė Jūratė Arštikaitienė, kuri susitardavo dėl susitikimų seniūnijose, suburdavo grupę žmonių, kuri dalyvaudavo mokymuose. A. Lingienė kontaktuoja ne su seniūnijomis, bet su projekto koordinatore. Susitikimai vyko ugdymo įstaigose, seniūnijose, dienos centruose.

Janukiškiuose (Žvirgždaičių seniūnija) psichologė vyko susitikti su bendruomene. Ten, pasak jos, vyko labai sėkmingi susitikimai, susirinko labai daug ir labai įvairios bendruomenės. „Tai yra labai tinkamas pavyzdys. Jeigu mes norime integruoti tam tikrus asmenis į visuomenę, tai ir turi būti ta grupė mišri. Mažiau sėkmingos grupės būna, kai susirenka tik tie žmonės, kurie mano viską žinantys ir teigiantys, kad į tokius susirinkimus reikėtų kviesti tik sunkumų turinčias šeimas, tačiau reikėtų pagalvoti, jog tie asmenys dėl bandymo juos išskirti taip pat jaučiasi nemaloniai“,- mintimis dalijosi pašnekovė. Pasak specialistės, itin šilti prisiminimai išliko apsilankius Kudirkos Naumiestyje, kur žmonės tikrai labai rimtai žiūrėjo į šiuos susitikimus.

 Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ trečius metus vykdomas projektas – „Efektyvios alternatyvos vaikų institucinei globai“ taip pat suteikė galimybę kiekviename rajone atlikti tyrimą, kurio metu buvo vykdoma apklausa dėl socialinių  paslaugų teikimo rajone. Tyrimo metu buvo apklaustos trys tiriamųjų grupės – socialinės rizikos šeimos, jose gyvenantys vaikai, socialiniai darbuotojai, dirbantys su tomis šeimomis. Tuomet projekto organizatoriai pateikė išvadas ir rekomendacijas – ką galima daryti geriau. Savivaldybei yra skiriami 8,5 tūkst. litų, tačiau pati savivaldybė gautų lėšų neadministruoja, jie skiriami specialistui, kuris teiks psichologinę pagalbą rajono gyventojams, išreiškusiems minėtai paslaugai poreikį.

Mūsų rajone, kaip ir daugelyje, socialiniai darbuotojai išreiškė norą dėl įvairių mokymų. Taip pat paaiškėjo, jog apklaustieji mano, kad rajone per menkas psichologinių paslaugų prieinamumas. Tyrimo rekomendacijose patariama stiprinti teikiamų paslaugų prieinamumą, skatinti naujų paslaugų kūrimą sunkumų turinčioms šeimoms.