Savivaldybių tarybų rinkimuose šiemet pasigedome jokiai partijai nepriklausančio pirmojo ir kol kas vienintelio rajone savarankiškai savo kandidatūrą 2011 metų rinkimuose išsikėlusio tarybos nario gelgaudiškiečio Edmundo Rinkevičiaus. Pasidomėjome, kodėl nematysime jo ateinančių ketverių metų politinėje veikloje? Kokie jo ateities planai?

 

 

Pasak E. Rinkevičiaus, jis ir šių metų rinkimuose į savivaldybių tarybas būtų pateikęs savo kandidatūrą, tačiau  pasikeitė įstatymas. „Seimas, matyt, išsigando tų žmonių, kurie dalinai yra nevaldomi ir santykinai nepriklausomi, todėl  sumanė visus sukišt į partinius sąrašus. Kodėl šiemet tokia rinkimų sistema, nežinau, - teigė gelgaudiškietis. – Neteisūs tie, kurie sako, kad vienas nieko negali padaryti. Aš įrodžiau, kad gali. Tik tavo nuomonę aplinkiniai girdi arba ne. Tai ir vaikai žino. Mano mažametė dukra mintinai išmokusi „skaito“ pasaką ir klausia: „Tėti, ar girdi?“ Atsakau: „Klausau...“ O ji sako: „Tu ne klausyk, o girdėk...“

Tarybos narys prisipažino, kad jaunimas siūlė eiti po jų vėliava, tačiau jis atsisakė, nes yra įsitikęs, jog kiekvienas kandidatas turėtų eiti individualiai, ne su partijos sąrašu, o pats už save - tada juo tikės kaimynas, jo gatvės ar miestelio, kaimo  gyventojai, nes tik tada jis galės geriausiai atstovauti savo rinkėjams. „Kadangi per visą savo kadenciją dar taip ir nepadėkojau už mane balsavusiems rajono gyventojams, tad sakau ačiū dabar ir apgailestauju, kad negalėsiu toliau atstovauti jūsų interesams“, - atviravo gelgaudiškietis.

„Manau, aš savo misiją atlikau – žmonės manimi pasitikėjo, dirbau iš širdies rinkėjų labui. Jei ko ir nepadariau, tai tik dėl savo ribotumo. Tai aš pats kaltas, kad nesugebėjau kitų tarybos narių įtikinti, kad patikėtų manimi, o ne matytų vien tik antikristą, griaunantį jų sistemos pagrindus, - tvirtino tarybos narys. – Manyčiau, reikia sistemas (savivaldos rinkimų, savivaldos, valstybės tarnybos) sugriauti iš esmės, nes  jos yra ydingos ir neatspindi rajono gyventojų lūkesčių, per didelės, nelanksčios. Valdininkijos turėtų mažėti 50 proc. Įsivaizduokit, kiek būtų atlaisvinta gabių žmonių, kurie galėtų įsilieti į tikrą darbo rinką, pastatų, automobilių, sutaupyta lėšų. Kam tie 25 tarybos nariai? Tarybą reikėtų sumažinti iki septynių. Ir tai būtų per daug. Užtektų  ir penkių. “

E. Rinkevičiaus teigimu, darbas šioje taryboje buvo nepaprastai įdomus. „Kai tavęs atsižada tris kartus per metus – tai yra inkliuzas. Atsistoja, perskaito raštą ir kas toliau? Klausiu gerbiamų ponų bei ponių: „Tai ką dabar darysim išrinktieji fariziejai su nusidėjėliu?“ Aš  gi siūliau pastariesiems: „Statykit kryžių ir nukryžiuokit prieš  savivaldybę, kad nereikėtų vargti su tais pareiškimais. O jie atsakė: „Yra nuomonė, kad tamsta nepritampi“, - atviravo tarybos narys. – Nepaisant to, manau, kad padaryta yra labai daug. Kontrolės komitete buvo nueita iki pačių esminių klausimų. Kodėl komitetas buvo sunaikintas dėl formos, ar dėl turinio? Dėl formos jis galėjo ir toliau dirbti, nes įstatymas atgaline data negalioja, o štai turinys, užduodami klausimai ir nerišlūs valdančiųjų atsakymai bylojo, kad jiems šis darinys lyg rakštis.  Mikčiojimo ir atsirašinėjimo jau nepakako. Reikėjo konkrečių atsakymų į pateiktus klausimus, paaiškinimų dėl pateiktų faktų. Ir komiteto neliko. Todėl, niekas nepaneigs, kad  Kontrolės komitetas buvo tarsi rakštis?“

Tarybos narys prisipažino, kad jo tikslas ir buvo parodyti visus tuos skaudulius, kurių tiek rajono taryboje, tiek administracijoje yra tikrai labai daug. „Pažiūrėkim, kas vyksta su priedų skyrimu. Kiek žmonių, gerai dirbančių savo darbą, gauna priedus? Darbdavys su darbuotoju sutaria dėl algos ir išmoka ją kiekvieną mėnesį, o darbuotojas kojom netrypia: „Duok man priedą.“ Savivaldybėje yra kitaip. Ateina metų pradžia ir prasideda pinigų dalybos, - tvirtino E. Rinkevičius. - Visada pasisakiau prieš priedų skyrimus. Bet kokiu atveju, tai turėtų vykti metų pabaigoje. Jei uždirbsim, tai ir dalysimės. Jei nėra rezultato, tai būk mielas ir dėkok, kad algą mokėjau, nes jei tu nepasiekei savo rezultato, tai nepateisinai ir mano lūkesčių.“

„Iš tiesų, kur matyta, kad pirmiau pirktume televizorius, šaldytuvus ir skalbimo mašinas, o tik po to galvotume, kaip už visa tai sumokėsime. Dabar gi pirmiau išsidalinam priedus,  o tik po to pasitvirtinam biudžetą. Manau, priedai dalijami dėl lojalumo. Kad ir kaip bekalbėtume, tai yra kyšis, - atvirai kalbėjo gelgaudiškietis. – Kai taryboje man prieštaravo, kad mes nesam UAB‘as, aš sakiau, kad čia yra šimtas UAB‘ų, tik žymiai mažesnių. Pinigų gatvių apšvietimui neturim, kelio sutvarkymui irgi nėra,  bet priedams yra. Nes gatvės ir stulpai nebalsuoja. Štai ir atsakymas, kodėl mokam priedus.“

E. Rinkevičiaus manymu, kita didžiausia kvailystė, kurią padarė kadenciją baigianti taryba - švietimo tinklo pertvarkymas – sprendimai buvo keičiami penkis kartus. „Kam reikėjo mokyklas sugriaut? Kas trukdė gelgaudiškiečiams leisti turėti nuotolinį mokymą? – klausė tarybos narys. - Jei nežinai, ką daryti, reikia pasitart. Smetonos laikais žmogus nueidavo pasitart pas dvasios tėvą, tarybiniais laikais - pas partijos sekretorių. O dabar kur eit?  Taryba tampa savitikslė įstaigėlė, tačiau tai  nesuderinama su Savivaldos principais.“

„Matyt ne veltui, 97 proc. gamtoje gyvenančių gyvų sutvėrimų yra bestuburiai ir tik 3 proc. stuburinių. Kartais žmogus, nors ir su stuburu, irgi vadinamas bestuburiu, nes jis bijo kalbėti tai, ką galvoja. Jis tampa bestuburiu, kai stengiasi prisitaikyti prie aplinkos, apsimetinėja, užsideda kaukę ir gyvena kaip koks chameleonas, - mintimis dalijosi gelgaudiškietis. – Vieną kaukę užsidedam namuose, kitą - kai ateinam į darbą, trečią - bendraudami su politikais. Turim gyventi savo gyvenimą – laikytis duoto žodžio, nustot sau meluot, vogt, girtuokliaut, pataikaut kitam dėl didesnio duonos kąsnio ir  pradėt daryt gerus darbus, kuriuos geriausiai mokam. Į tarybą ateina žmonės, atspindintys mūsų socialinę demografinę situaciją. Šiandieninę situaciją Šakiuose, kaip ir taryboje, galima apibūdinti vienu žodžiu  - stagnacija. Mažysta verslų, nėra jaunų  žmonių, nėra ir vaikų. Jei padėsim ateit į kaimus, miestelius verslams, –  tada atsiras jaunų žmonių, demografinė situacija iš esmės gerės, o su ja pasikeis  ir tarybos sudėtis bei jos gebėjimai “.

Paklaustas, kuris kandidatas į merus jo nuomone būtų tinkamiausias, E. Rinkevičius nedvejodamas atsakė, kad Mindaugas Tarnauskas, tačiau tik tuo atveju, jei tai nėra kieno nors projektas. Mat dar nėra sugadintas, nors galbūt šiek tiek biurokratijos bacilos Vilniaus savivaldybėje gavęs. „Palaikysiu jo kandidatūrą, nes rajonui reikalingi kardinalūs struktūriniai pertvarkymai. Tikiuosi, kad būsimasis meras nebus esamasis meras ar prelegentai iš valdančiosios daugumos – Bernardinas Vainius, Kęstutis Gudelevičius.  Jei per 12 metų negali padaryti nieko esminio, tai laikas pasitraukti. Juk net į Rusijos prezidento postą galima kandidatuoti tik dvi kadencijas iš eilės, o kodėl meras pas mus gali būti meru iki gyvenimo pabaigos, kol kojom į priekį išneš. Žinoma, tik Dievas žino mūsų kelius, bet amžius duoda savo, todėl reikėtų merui trauktis, kad ir kaip saldi ši valdininkėlio duona.“

Tarybos narys prisiminė 1982 – uosius, kai „mirė vienas partinis bonzas“ Leonidas Brežnevas. „Aišku, mums buvo gerai – nereikėjo eiti į mokyklą. Jo vietą užėmė Jurijus Andropovas, kuris mirė po pusantrų metų. Vėl trynėme rankas, kad turime laisvą dieną. Tada jo postą užėmė Konstantinas Černenka, kuris taip pat po metų baigė savo kadenciją. Tik tada nedarbo dieną atšaukė, - pasakojo E. Rinkevičius. - Jei mes norim rajone turėti tokias laidotuves – galim į merus rinkt 60 – mečius, 70 – mečius. Pretendentų yra tinkamų. Statistika Lietuvos vyrų  amžiaus atžvilgiu yra negailestinga, bet viskas yra Dievo valioje. Suprantu, kad jaunystė pasibaigs ir mums, bet esmines permainas padarys tik jaunimas, o mums, į jų tėvus tinkantiems pretendentams, reikėtų padėkoti už darbą Tėvynės labui.“  

Kalbėdamas apie tarybos narius, gelgaudiškietis pabrėžė, jog ją turėtų sudaryti visi gyventojų sluoksniai. „ Nebūtų gerai, jei visi būtų žemdirbiai. Nebūtų gerai, jei visi būtų verslininkai ar mokytojai. Blogai, kai didžioji dalis tarybos narių priklausomi nuo savivaldybės biudžeto arba administracijos, - tvirtino tarybos narys. - Galvoju, kad čia turėtų ateiti visiškai laisvi žmonės, nebijantys savo šešėlio, stovintys ant savo kojų... Jei toks struktūrinis pasikeitimas įvyktų, linkėčiau senąją sistemą sugriauti iš esmės. Jei tas dalykas bus padarytas – tai kitoje taryboje jau bus galima kažką padaryti.“

E. Rinkevičius įsirikinęs, kad turim galvoti ne ketverius metus į priekį, o mažiausiai šimtą. Kaip pavyzdį jis pateikė obelų sodą. Pavyzdžiui, senelis pasodina sodą, tai  mūsų tėvai jį puoselėja , o mes skiname vaisius ir jau turime pradėti galvoti apie jo atnaujinimą, nes obelis nėra ilgaamžis vaismedis. Jei vietoje obelų augintume vynuoges, kurių vidutinis amžius 1 tūkst. metų, - tai sukurtume ateitį ir vaikų vaikų vaikams. Nebent pradėtume jas pjauti ir paliktume ateities kartas be nieko. „Turim pasėt tokią sėklą moksle, versle, švietime, politikoje, moralėje, kuri išaugintų vaisius, kuriuos valgytume ne tik mes, bet ir mūsų vaikų vaikai. Todėl šiandien  turime galvoti, kur šiais, ateinančiais metais ir po šimto metų bus rajonas – uodegoje ar pirmųjų gretose Lietuvoje, Europoje, pasaulyje, -  kalbėjo tarybos narys.

Jis priminė, kodėl mūsų kraštas visada buvo visa galva aukščiau. „Po trečiojo Žečpospolitos padalijimo jis priklausė Prūsijai. Kai Napoleono armija užėmė Prūsiją, čia įsigaliojo ir Napoleono kodeksas, kuris skelbė vienodas visų gyventojų teises, asmens laisvę, luomų sistemos panaikinimą, skyrimą į valstybės pareigas pagal sugebėjimus, o ne dėl kilmės, verslo laisvę, teisę į nuosavybę, tikėjimo laisvę ir t.t. Baudžiavos čia buvo panaikinta daug pirmiau nei visoje Lietuvoje. „Kodėl net šeši Nepriklausomybės akto signatarai buvo iš Suvalkijos krašto? Todėl, kad čia gyveno laisvi žmonės. Laisvi ekonomiškai, morališkai, tikėjimo prasme, - prisiminė politikas. - Šiandien mes šių privalumų neturim, bet privalom surasti naujus, kurie mums padėtų suprasti ką, kaip ir kada mes privalom padaryti dėl savo ir mūsų krašto sėkmingos ateities. Sprendimai yra, tik juos sugebėkim pamatyti.“

Paklaustas, ką ketina veikti artimiausius ketverius metus, E. Rinkevičius neslapukavo - užsiims verslais ir pradės jauniems žmonėms užsiimti verslu. „O kas bus po ketverių metų – matysim. Jei rinkimų sistema nepasikeis - aš iš principo į jokią partiją neisiu, - tvirtino jis. - Galiu dirbti komandoje. Tai darau jau 23 metus ir matau, kokios baimės valdo žmones. Jei bijai, kad kažkas kitas tavo vietą užsės, ir todėl negali daryti esminių sprendimų, tai apie ką kalbam.“