Praėjusias metais Šakiuose buvo 126 iškvietimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Jais remiantis pareigūnai pradėjo 109 ikiteisminius tyrimus. Pripažįstama, kad žmonės šią problemą į viešumą kelia vis labiau, ieško jos sprendimo būdų. Tačiau ar lengva tai padaryti, kai Šakiuose nėra Moterų krizių centro, kuris dar prieš keletą metų vykdė veiklą, nėra jokių nakvynės namų ar specializuoto pagalbos centro.

Šakių savivaldybės administracijos, Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, policijos pareigūnai, socialiniai darbuotojai, bendruomenių atstovai praėjusią savaitę aptarti smurto problemas susitiko su Marijampolės specializuotos pagalbos (SPC) centro konsultantais.  

Teiks pagalbą ir Šakiuose

Centro vadovė Adolfina Blauzdžiūnienė sakė, kad gavus iš policijos informaciją apie smurto artimoje aplinkoje atvejį, SPC konsultantai susisiekia su smurtą patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlo specializuotą psichologinę, teisinę pagalbą. Nuo šiol taip bus ir mūsų rajone. Šis centras trejus metus teiks pagalbą nukentėjusiems nuo smurto asmenims.

„Turime pripažinti, kad aukomis dažniausiai tampa moterys, vaikai. Vyrai naudoja ne tik fizinį, bet ir psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą. Manau, kad į psichologinį smurtą kreipiama nepakankamai dėmesio. Praeitą mėnesį į centrą kreipėsi Šakių rajono gyventojos, kurios pranešė, kad joms grasina vyrai, naudoja smurtą. Bet, pasak nukentėjusių, policijos pareigūnai atvyko ir nesiėmė jokių veiksmų. Nekreipti dėmesio į tokius grasinimus  – vienas žingsnis iki nelaimės“, – sakė A.Blauzdžiūnienė. Ji pažymi, kad SPC daugiausia dirba su pasekmėmis, o smurtas prasideda dar mokyklose. Anot centro vadovės, smurtą patyrusiems asmenims vis dar trūksta informacijos apie bet kokią pagalbą, todėl socialines darbuotojas ragino išplatinti pagalbos linijų telefonus, SPC centro plakatus seniūnijose. Centro vadovė A. Blauzdžiūnienė svarstė organizuoti ir vykdyti prevencinę, šviečiamąją veiklą smurto mažinimo klausimu per bendruomenes.

Padėti reikia ir smurtautojui

Socialiniai darbuotojai – tie žmonės, su kuriais daugiausiai bendrauja aukos po smurto atvejų.  Specializuotos pagalbos centro darbuotojai pasiūlė psichologo paslaugas ir Šakiuose, belieka surasti patalpas ir surinki norinčių pasikonsultuoti. Kad psichologo poreikis yra, įsitikinusi ir Gelgaudiškio seniūnijos socialinė darbuotoja Ilona Šeflerienė. Pasak jos, praeitais metais atvažinėjusi psichologė labai padėjo moterims, jos tiesiog išsikalbėdavo.

Kad kartu turėtų būti teikiama pagalba ir smurtautojui – pripažino ir susitikimo dalyviai. Tik  kas dirbs su smurtautoju – klausė Žvirgždaičių seniūnijos socialinė darbuotoja Rita Dumbliauskė. Jeigu nepradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, smurtautojas grįžta į šeimą, su juo kalbasi, bendrauja taip pat kol kas tik socialiniai darbuotojai. Ar centro paskirta psichologė galėtų konsultuoti ir smurtautojus? A. Blauzdžiūnienė paaiškino, kad nuteisti smurtautojai į centrą atvyksta Probacijos tarnybos sprendimu ir su jais dirbama pagal atitinkamas programas. Kad savarankiškai pats smurtautojas ieškos pagalbos, suabejojo ir pati centro vadovė. Ji siūlė vyrams kreiptis į Marijampolės apskrities vyrų krizių centrą. Socialinės parmos skyriaus vedėjos Leonoros Pocevičiūtės nuomone, sunkiausiai šeimos išgyvena skyrybų krizę, jiems taip pat  reikalinga psichologo pagalba.

„Kokias jūs paslaugas siūlot, mums reikia konkrečios pagalbos, ar nebus, kad suteiksim informaciją, o pagalbos nėra“, – klausė šakiečiai.

Kas teiks apgyendinimo paslaugas?

Pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, smurtautoją dažnai sulaiko ir uždaro beveik visais atvejais į areštinę iki 48 val. Vėliau jam uždraudžiama bendrauti su auka, grįžti į  namų aplinką. Smurtautojas nesuvokia, kodėl negali grįžti namo, kai kurie pareiškia, jog neturi kur gyventi.

Šakiuose nėra nakvynės namų,  specializuotų įstaigų, nebeliko Moterų krizių centro. Pastarasis rajone smurto aukoms pagalbą teikė apie dešimt metų, šiuo metu jokia veikla nevykdoma. Buvo siūlomos Plokščiuose įsikūrusio VšĮ „Vilties žiedas“ paslaugos. Šakiečiai klausė, o kas apmokės už pragyvenimą?

Pareigūnė A. Mockevičiūtė pakomentavo, kad kartais tyrimas baigiasi tuo, kad nukentėjęs asmuo susitaiko su smurtautoju ir mes praktiškai neturime rezultato.

Susitikimo dalyviai pripažino, kad labiausiai trūksta susikalbėjimo tarp institucijų, tarp žmonių. Specializuotos pagalbos centro konsultantai tiki, kad pasitelkus teisėsaugos institucijas, savivaldybes, vaikų teisių apsaugos skyrius, socialinius darbuotojus, galima plačiau organizuoti prevencinę veiklą, finansuoti jos programas, teikti žmonėms pagalbą.