Sunku prognozuoti, kada ir kaip baigsis seniūnijų pertvarka. Štai kol kai kuriose seniūnijose jau pradėta vykdyti gyventojų apklausa, penktadienį posėdžiavusi seniūnijų pertvarkos darbo grupė prakalbo, ar šio proceso apskritai kol kas nereikėtų stabdyti...

Galima pasiklysti

Jau nuo pat pradžių seniūnijų pertvarka kaitina atmosferą tarp gyventojų, susipriešinimą sako jaučiantys seniūnai, ietis vieni kitiems mėto politikai, o bendro sutarimo neranda ir speciali seniūnijų pertvarkos darbo grupė. Jos pirmininkė Ilona Šeflerienė ne kartą pripažino, kad kabinete žmonės kalba vienaip – sako gerai, kad užsimota pertvarkyti seniūnijas, o uždarę duris kardinaliai keičia nuomonę.

„Net žmonės sueigose balsuoja, kad nereikia nieko keisti, o paskui, būna, prieina ir sako – gerai, kad ryžotės. Nekalbu apie politikus, kurie kabinete kalba vienaip, išėję kitaip“, – ne kartą pasakojo darbo grupės pirmininkė ir administracijos direktoriaus pavaduotoja I. Šeflerienė.   

Ji sako pasigendanti konstruktyvių pasiūlymų ir pabrėžia: „Ne aš tą pertvarką sugalvojau, tad visi bendrai analizuokime, žiūrėkime, spręskime, nes galima pasiklysti tarp tos informacijos, kai vieni aiškina vienaip, kiti kitaip.“ Štai prieš penktadienį vykusį darbo grupės posėdį ji apskritai nerimavo, ar jis įvyks, bus kvorumas, bet maždaug pusė narių visgi į posėdį susirinko.

I. Šeflerienė iš pradžių ragino svarstyti, kokią išvadą tarybai darbo grupė galėtų rengti, ragino ją konkretizuoti. Pripažino bandžiusi diskusiją užmegzti elektroninėje erdvėje, bet užmojis nepavyko. Buvo išsiuntinėtos užklausos seniūnams su raginimais teikti įžvalgas, mat tarybos ir darbo grupės narys Mindaugas Tarnauskas siūlė įtraukti į procesą seniūnus, kad jei patys siūlytų, kaip ir kurias funkcijas sujungti, prašė įvertinti reformos ilgalaikį poveikį visuomeniniam gyvenimui, bendruomenių gerovei, pasvarstyti apie grėsmes, galimybes ir pan. Iki penktadienio posėdžio atsakymai buvo gauti iš penkių seniūnų (Lekėčių, Šakių, Slavikų, Lukšių ir Plokščių).

Teiks paklausimą

Visgi penktadienį susirinkę darbo grupės nariai tikino, kad reikia laiko gilintis į pateiktą medžiagą, nes „prisėdimu čia ir dabar nieko nebus“. Mat medžiagą jie gavo tik posėdžio metu ir sakė negalintys taip greitai įsigilinti. Daugiausiai posėdyje buvo kalbama apie galimybę teikti ūkines paslaugas. Tiksliau, kas jas teiktų: ar tai galės daryti seniūnijos, ar bus privaloma paslaugas pirkti. Griškabūdžio seniūno Sauliaus Naumavičiaus žiniomis, jei paslaugą reikėtų pirkti, vieno aro nušienavimas kainuotų apie tris eurus.

„Mūsų seniūnijoje apie 10 ha, tai paskaičiuokim, kiek mes plotų šienaujam“, – sakė seniūnas.

Buvo svarstymų, kad galbūt tik naujai teikiamas paslaugas reikėtų pirkti, o senąsias galėtų teikti seniūnijos, bet niekas iš posėdyje dalyvavusių nežinojo, kaip bus iš tikrųjų.

„Jei šienavimu rūpinsis ne seniūnai, tai mes apželsim ir tikrai nesutaupysim“, – tikino Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis.

Jam pritarė ir Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė, pasidžiaugusi, kad dabar žmogelis už tą etatą taip viską iššiūmuoja, kad ideali tvarka ir bet kurią rajono vietą ne gėda parodyti svečiui.

Darbo grupės nariai vos ne choru kartojo, kad jei seniūnija paslaugas teikti galės, darbo grupėje vieni žingsniai, jei negalės – kiti, tad iš principo ragino žinoti, kuria linkme dirbti, o dabar prognozės šakėm ant vandens, tad darbas apskritai gali tapti beprasmis. Jei negalės, kaip kalbėjo darbo grupės nariai, nereikia svarstyti ir seniūnijų skaičiaus. O gal jau visa tai reikėjo tai žinoti? Juozas Puodžiukaitis klausimą dėl ūkinių paslaugų pirkimo vis kėlė kone nuo pirmųjų posėdžių, tad šįkart buvo nuspręsta duoti raštišką užklausimą Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui ir laukti išaiškinimo.

„Aš ir valdžiai ne kartą sakiau, kad jūs skubat, reikia sulaukti teisinio išaiškinimo. Kam čia kult tuščius šiaudus, jei paaiškės, kad visai ne į tą pusę“, – sakė J. Puodžiukaitis.

I. Šeflerienės bei Lietuvos savivaldybių seniūnijų asociacijos direktoriaus Petro Prano Gestauto žiniomis, Raseinių savivaldybė seniūnijų pertvarką sustabdė motyvuodama, esą iki galo nesutvarkyta teisinė bazė. Ne vienas darbo grupės narys svarstė, ar ir pas mus nereikėtų daryti to paties.

„Iš principo biudžetinių įstaigų tam ir norima, kad jos galės teikti paslaugas, galės turėti savo biudžetus, galės būti perkančios organizacijos ir viešojo sektoriaus subjektai, o jei negalės teikti paslaugų, tai kas lieka?“ – retoriškai teiravosi Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaiteinė.

Apskritai, kaip kalbėjo darbo grupės nariai, šiuo metu rajone seniūnijos ir yra kaip biudžetinės įstaigos, tik vadinamos filialais. Beje, pabrėžta, kad pas mus „padarytas didžiulis miksas ir bardakas, kurį ir norima ištaisyti, sureglamentuoti pagal teisės aktus“. Mat ir seniūnai esą pusiau patys darbdaviai, pusiau administracijos darbuotojai. To būti negali. Pabrėžta buvo ir tai, kad jeigu būtų apsistota prie filialų, nereiškia, kad jų būtų 14. Tačiau kol kas viskas diskusijų ir siūlymų lygmeny.

Apskaičiavo ekonomiją

Centralizuotos buhalterijos skyriaus vedėja Vitalija Tumienė yra apskaičiavusi darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išlaidų ekonomiją esant devynioms biudžetinėms, devyniems galimiems filialams ir 14 filialų struktūrai išlaikyti. Visgi į skaičius susitikimo metu per daug gilintasi nebuvo.

Kol aiškinamasi, kuria linkme galima judėti ir ar apskritai judėti toliau, užsukta pertvarkos mašina juda pirmyn – rajone jau pradėta gyventojų apklausa. Pirmieji parašus pradėjo rinkti slavikiečiai. Iš viso apklausos reikalavo penkios seniūnijos. Tos, kurias planuojama jungti su didesnėmis (Slavikų, Sudargo, Plokščių, Žvirgždaičių, Barzdų).