„Aplinkos ministerija zuikį iš skrybėlės ištraukė nelauktai ir netikėtai. Kas pakliuvo į tą laimės loteriją, tas pakliuvo“, – apie galimybę dalyvauti projekte ir prijungti privačių namų gyventojus prie centralizuotų nuotekų tinklų kalbėjo Ūkio skyriaus specialistė Asta Cikanienė. Tų laimingųjų geriausiu atveju 100, o ir jais gali būti ne bet kas. Kaip reikės skatinti jungtis prie tinklų kitus piliečius, neaišku. Visgi akivaizdu, kad mūsų rajone prisijungimo rodikliai toli gražu ne geriausi, o dalyvavimas projekte situaciją pakeis tik šiek tiek.

Tarybos nariai pritarė projektui „Privačių namų prijungimas prie centralizuotos nuotekų surinkimo infrastruktūros“ įgyvendinimui. Tačiau tuo džiaugtis gali ne visi, kurie neprisijungę prie šių tinklų. O tokių tikrai nemažai, mat reikiami prisijungimo rodikliai (turėtų būti 98 proc. prisijungusių) nepasiekti, dėl to UAB „Šakių vandenys“ gresia milijoninė sankcija.

Pasirodo, projektas galės būti įgyvendintas tik  Gelgaudiškyje, Kudirkos Naumiestyje ir Šakiuose. Prioritetas teikiamas socialiai remtiniems ir kuo jų daugiau, tuo, vertinant projektą, didesnis pliusas, taip pat pirmumas teikiamas pensininkams. Bendra projekto vertė apie 142 tūkst. eurų, 30 proc. turės prisidėti ir savivaldybė. Projektą kuruojanti Ūkio skyriaus specialistė A. Cikanienė sakė, kad planuojama prijungti apie 100 privačių namų, vieno namo prijungimui numatyta apie 1 tūkst. eurų. Daugiau lėšų skiriama, jei tai kultūros paveldo zona, taip yra Kudirkos Naumiestyje. Specialistė sakė, kad buvo apklausiami gyventojai ir iki tarybos posėdžio buvo gauti 97 gyventojų preliminarūs sutikimai dalyvauti projekte. Tiesa, iš jų tik du socialiai remtini.

„Na, nežinau. Jei jų būtų ne du, o dauguma, tai galėtume sakyti, kad padedame, kam tikrai reikia, o dabar... Tai eiliniai piliečiai“, – svarstė Arūnas Tarnauskas, pridūręs, kad savivaldybei su likusiais tvarkytis ir spręsti neprisijungimo prie tinklų problemą bus tikrai sunku.

Meras Edgaras Pilypaitis aiškino, kad tiesiog tokios Aplinkos ministerijos žaidimo taisyklės, kurias galime arba priimti, arba ne. Tačiau jei būtų nepriimta, jo nuomone, tai būtų dar vienas nuosprendis ir aplinkybių apsunkinimas.

A. Cikanienė argumentavo, kad lemia ir gyvenamoji vieta.

„Ką mes padarysime, jei tose vietose socialiai remtini gyvena butuose ir prie centralizuotų tinklų neprieina“, – sakė specialistė.

Tačiau Aušrelė Pukinskienė pyko, kad komiteto posėdyje buvo įvardyti vieni socialiai remtinų asmenų skaičiai, o tarybos posėdžio metu pateikiami jau kiti.

„Taip elgtis negarbinga. Komitete sakė, kad 77 socialiai remtini, dabar tik du. Aišku, neturime kur dėtis, bet toks požiūris yra tragiškas. Gal tada reikėjo bandyti prijungti ne 100, o daugiau“, – kritiką dėstė A. Pukinskienė.

Tenka apgailestauti ir dėl to, kad net ir po  projekto įgyvendinimo prisijungimo prie centralizuotų tinklų problema nebus galutinai išspręsta net ir minėtose teritorijose.

UAB „Šakių vandenys“ direktorius Kęstutis Vilkauskas informavo, kad Šakiuose, įgyvendinus projektą, prisijungusių procentas nuo 89 padidėtų iki 91, Gelgaudiškyje nuo 70 iki 71, o Kudirkos Naumiestyje nuo 72 iki 75 procentų.

A. Tarnauskui rūpėjo, kokia tikimybė, kad, tarkim, kiti likę maždaug 30 proc. prie tinklų jungsis savo noru.

„Aplinkos ministerija zuikį iš skrybėlės ištraukė nelauktai ir netikėtai. Kas pakliuvo į tą laimės loteriją, tas pakliuvo“, – sakė A. Cikanienė.

Nepakliuvusieji prisijungimą prie tinklų turėtų spręsti individualiai, tik praktika rodo, kad gyventojai neskuba to daryti.

Jei paraiška bus įvertinta teigiamai, projekto pinigai savivaldybę galėtų pasiekti dar šiais metais.