Pavasarinis sopulys – ne visi nori rūpintis savo šiukšlėmis

baubonis
Kudirkos Naumiesčio seniūnijos mentorius Algimantas Baubonis sako, kad teko surinkti ir pasirūpinti nelegaliai pakelėse, aikštelėse išmestomis padangomis, kurių šįmet kaip niekad daug. D. Pavalkio nuotr.


Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Pavasaris paprastai yra tas metas, kai gyventojai mielu noru tvarkosi aplinką, grėbia sudžiūvusius lapus, geni medžius. Miestų gyventojai dažnai neturi galimybės kompostuoti žaliųjų atliekų ir dažnai jos tampa tikra problema tiek patiems žmonėms, tiek seniūnijoms.

Miesto gyventojai dažnai mėgsta sutvarkyti bendras, netgi jiems nuosavybės teise nepriklausančias teritorijas. Šįmet taip pat žmonės grėbė, šlavė, genėjo, nors bendrų talkų dėl karantino niekas neorganizavo. Kaimiškose vietovėse gyventojai dažnai nevengia sudeginti šakų ir sugrėbtų lapų užsikūrę laužus, dėl to pavasarį daug darbo turi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos specialistai, stebėdami, kad gyventojai masiškai „nepakurtų“ pievų, miškų teritorijų, neuždegtų savo namų. Tačiau ką daryti mieste, kur žmonės irgi mielai pasitvarko, kad ir ne savo kiemuose, o viešose teritorijose? Kas turi pasirūpinti atliekomis? Žinoma, Šakių rajone Naikų kaime (Lukšių sen., prie uždaryto sąvartyno) yra žaliųjų atliekų surinkimo aikštelė, į kurią gyventojų žaliosios atliekos priimamos nemokamai. Bet, pasak miesto seniūnijų darbuotojų, gyventojai nedažnai veža atliekas į tą aikštelę. Dažniausiai žmonės nueina lengviausiu keliu – krauna tokias atliekas prie kelių, šaligatvių, konteinerių, suprask, „atvažiuos seniūnija ir pasiims“. Kaip sako Šakių seniūnas Dalius Jasevičius, taip elgiasi ne tik daugiabučių, bet ir privačių namų gyventojai, kurie turi savo kiemus ir galėtų patys kompostuoti žaliąsias atliekas, o jeigu nenori ar negali to padaryti, turėtų patys jas išvežti į aikštelę. Pasak seniūno, pasitaiko atvejų, kai gyventojai paskambina į seniūniją ir pasako, kad sutvarkė kokią nors teritoriją, o atliekas padėjo prie kelio, suprask, jūs dabar jomis pasirūpinkite.

„Bet seniūnija nėra šios paslaugos tiekėja. Mes neprivalome surinkti iš gyventojų žaliųjų ar kitų atliekų ir jomis pasirūpinti. Tai yra kiekvieno atsakomybė pasirūpinti savo atliekomis“, – sako seniūnas.

Deja, realybė tokia, kad nuolat randamos krūvos šiukšlių, o seniūnijos darbuotojai yra priversti jomis pasirūpinti. Šakių seniūnui antrina Kudirkos Naumiesčio seniūnijos mentorius Algimantas Baubonis. Jis sako, kad pavasarį seniūnija nuveža ne tik sugrėbtus lapus ir nupjautas šakas, bet ir renka iš pakelių tonas išmestų padangų.

„Visą sunkvežimį radom tų padangų. Pernai irgi buvo daug. Tai dar didelė problema pas mus“, – sako A. Baubonis.

Šį pavasarį Kudirkos Naumiesčio seniūnijoje buvo primėtyta tiek daug padangų, kad seniūnijai neliko nieko kito, tik jas suvežus į vieną krūvą kviesti Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) darbuotojus su sunkiasvore mašina, kad padangas išvežtų utilizuoti. Prie konteinerių išmestų padangų neima šiukšlių vežėjai, todėl ir šiomis reikia pasirūpinti seniūnijai. Visa laimė, kad šįkart seniūnijai padangų išvežimo paslaugą MAATC suteikė nemokamai, kitaip toks padangų utilizavimo būdas būtų patuštinęs visų mokesčių mokėtojų kišenes.

Kalbėdamas apie žaliąsias atliekas A. Baubonis sako iš dalies suprantantis Kudirkos Naumiesčio gyventojus – žaliųjų atliekų aikštelė  jų mieste kol kas dar neįrengta, o vežti į Lukšius reikia ne tik turėti su kuo, bet ir paskaičiuoti, ar apsimoka. Anot A. Baubonio, gyventojai galėtų padoriau elgtis šioje situacijoje – paskambinti, paprašyti, kad seniūnija jiems pagelbėtų, bet nesukrauti atliekų krūvas prie kelių ir numesti tai ant seniūnijos pečių kaip savaime suprantamą dalyką. Tiesa, seniūnija taip pat šiuo metu turi tik laikiną aikštelę, kur sandėliuoja žaliąsias atliekas ir nekantriai laukia, kol bus įrengta žadėtoji tikroji žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė. A. Baubonis sako, kad gal tada ir patys žmonės nuveš savo kiemuose sugrėbtas žaliąsias atliekas, seniūnijai bus mažiau rūpesčių.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.