Daugelis šalies merų nepatenkinti savo algomis. Mūsų rajono vadovo Juozo Bertašiaus alga savivaldybėje tarp aukščiausias pareigas užimančių valdininkų yra mažiausia, tačiau jis tikina dirbantis ne dėl pinigų. Visgi solidarizuodamasis su kolegomis jis palaiko ir pritaria iniciatyvai, kad merai turėtų uždirbti daugiau.

 

 

 

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK), gavęs Tauragės rajono vadovybės raštą, ėmė domėtis šios savivaldybės vadovų darbo užmokesčiu. Komiteto nuomone, mero ir jo pavaduotojo algos, atsižvelgiant į jų einamas pareigas ir palyginus su kitų savivaldybės padalinių, institucijų, įstaigų ir įmonių atlyginimais, yra neproporcingai mažos. Ne išimtis ir mūsų rajonas. Pavyzdžiui, Šakių rajono savivaldybėje tarp aukščiausias pareigas užimančių valdininkų didžiausia - administracijos direktoriaus Juozo Puodžiukaičio alga. 2012 metais, neatskaičius mokesčių, jis gaudavo 4730 litų per mėnesį. Jo pavaduotojo Algimanto Damijonaičio darbo užmokestis „popieriuje“ 4534 litai. Už juos šiek tiek mažiau uždirba mero pavaduotoja Rima Rauktienė. Neatskaičius mokesčių ji gauna 4323 litus. Už visus šiuos valdininkus mažiausiai gauna rajono meras J. Bertašius, kurio alga „popieriuje“ yra 3985 litai. Toks jo darbo užmokestis nedaug didesnis už savivaldybės skyrių vedėjų atlyginimą. Kaip informuojama savivaldybės svetainėje, 13 skyrių vedėjai vidutiniškai per mėnesį, neatskaičius mokesčių, gauna po 3673 litus.

Rajono meras tikino, kad ne gaunamos algos dydis apsprendžia darbo kokybę bei žmonių pasitikėjimą. „Man didžiausias įvertinimas dažnai išgirstas žmonių „ačiū“. Ne algos dydis apsprendžia žmonių pasitikėjimą tavimi, tačiau iš principo merų algos yra juokingos“, - pripažino J. Bertašius. Argi teisinga, jei ne tik savivaldybėje ne vienas valdininkas už rajono vadovą uždirba daugiau, bet ir daugelio įstaigų vadovų algos yra didesnės. „Tiesiog, manau, kad mero pareigybė šalyje yra nuvertinama“, - mintimis dalijosi Šakių rajono vadovas. Be to, pasak mero, reikia ne vieną šimtą litų iš atlyginimo ir išleisti, jei nori paremti šventes, pagelbėti žmonėms. Tokių prašymų tikrai nestinga, tad gautas atlygis neretai gerokai „suplonėja“. J. Bertašius tikino, kad rajono vadovų darbo krūvis, vertinant kelerius paskutiniuosius metus, padidėjo 30 proc., nekalbant apie jų atsakomybę. Ko nepasakysi apie darbo užmokestį.

Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Bronis Ropė pasisako už tai, kad turi būti išlaikytos tam tikros proporcijos. Jo tikinimu, berods iki 2000 metų įstatyme net buvo įrašyta, kad savivaldybės teritorijoje negali būti didesnio iš biudžeto finansuojamo atlyginimo negu mero. Tačiau paskui ta norma dingo. Kiti pasisako už tai, kad merų algos būtų diferencijuojamos pagal savivaldybių gyventojų skaičių. Tačiau beveik vienbalsiai tvirtinama, kad merų algos neproporcingai žemos. Premjeras Algirdas Butkevičius mano, kad merų algų didinimo galimybes būtų galima svarstyti su kitų metų biudžetu, nes šiais metais tam nėra jokių galimybių.

Mero ir jo pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina savivaldybės taryba. Taip pat savivaldybių vadovams skaičiuojamas priedas už stažą valstybės tarnyboje. Tiesa, neretai, bent jau prieš šventes, valdininkai nevengia savęs ir pavaldinių paskatinti priedais. Palyginimui galima pateikti, kad didesnių savivaldybių merų algos siekia 4.3 – 5.4 tūkst. litų neatskaičius mokesčių ir nepridėjus jokių priedų, tuo tarpu administracijos direktoriai kai kuriose savivaldybėse (Vilniaus, Kauno miestų) „popieriuje“ gauna ir po 6 -7 tūkst. litų.