Gintarė MARTINAITIENĖ Birželio viduryje Sankt Peterburge, Rusijoje, vyko 20-asis tarptautinis Aikido festivalis „Baltosios naktys 2011“. Jame dalyvavo ir sėkmingai pasirodė šakietis Gintaras Bacevičius, savo gyvenimo neįsivaizduojantis be šio kovos meno bei su juo susijusios filosofijos.
Nuotr. G. Bacevičius sako, kad meistro vardas – didelis jo kelerių metų darbo įvertinimas.
Klubo „Audra“ Aikido mokytojui Gintarui Bacevičiui festivalio metu vykusioje atestacijoje suteiktas I dano Aikido meistro diržas (vardas). Pats Gintaras sako, kad tai didelis jo kelerių metų darbo įvertinimas. „Ypač džiaugiuosi, kad mane įvertino vienas iš nedaugelio tebeesančių gyvų paties Aikido įkūrėjo M.Ueshibos tiesioginių mokinių Sensei Y.Yamada, kuriam dabar 74 metai, tačiau jis vis dar aktyviai veda seminarus ir dalijasi Aikido žiniomis visame pasaulyje“, - įspūdžiais po festivalio dalijosi šakietis.
Gintaras Aikido susidomėjo studijuodamas Kaune. Po studijų, 2003 m., grįžo į gimtuosius Šakius, kur neapleido Aikido – jis dalyvavo įvairiuose seminaruose ir mokymuose. Nuo 2007 m. jis Aikido užsiėmimus veda Šakių sporto klube „Audra“.
Visgi kyla klausimas, kodėl būtent Aikido, o ne kokia nors kita sporto šaka? „Sunku pasakyti. Į pirmąją Aikido treniruotę patekau visiškai atsitiktinai. O po to jau negalėjau sustoti“, - sako G. Bacevičius. Jis yra išbandęs ir kitus kovos menus, bet Aikido vyrą patraukė kažkuo, kaip pats sako, ką sunku perteikti žodžiais. „Tarkim, galėčiau žmogui, niekada neragavusiam apelsino bandyti papasakoti, kokio jis yra skonio, galėčiau jį netgi duoti pačiupinėti, pauostyti, pateikti chemines formules, bet kol to apelsino neparagausi, niekas nepadės pajusti, koks skanus jis yra“, - sako pašnekovas.
Gintaras pasakoja, kad Aikido – išskirtinis kovos menas, nes čia nėra varžybų. Jis aiškina, kad tobulėti gali tik per kitų žmonių pažinimą, pažindamas ir nugalėdamas pats save. „Kai nugali save, nebelieka su kuo kovoti“, - mintimis dalijasi šakietis. Taip pat šiame kovos mene nesvarbus nei žmogaus amžius, nei svoris, nei ūgis - ant tatamio visi tampa lygūs. Pasak G. Bacevičiaus, Aikido technikų veikimo principas labai paprastas. „Tereikia prisijungti prie partnerio atakos, susilieti su ja išvedant partnerį iš pusiausvyros ir užbaigiant judesį metimu ar skausmingu veiksmu. Yra keli būdai, kaip nugalėti priešininką: kovos metu, prieš kovą ir be kovos. Aikido žengia dar toliau. Mes nekovojame su savo priešininku. Jo energiją, kurią jis atakos metu nori nukreipti į mus, paliekame jam pačiam. Čia kaip su dovana, kurią kam nors nori padovanoti ir jos iš tavęs nepriima. Tada ji lieka tau. Tokia filosofija. Iš šono viskas atrodo labai paprastai. Ir yra paprasta. Tačiau, kad tai suvoktum, reikia daug metų praktikos bei išlieti daug prakaito. Aikido neįmanoma išmokti žiūrint televizorių ar skaitant knygas. Reikia apsivilkti kimono ir užlipti ant tatamio. Tada po truputį ir atsiveria Aikido pasaulis... “, - pasakoja šakietis. Dažnai sakoma, kad Aikido yra kovos menas, „sutaikantis“ puolantįjį su besiginančiuoju. Tačiau Gintarui tai ne tik kovos menas. Jis tikina, kad tai gyvenimo filosofija, kaip gyventi harmoningai su tuo, kas tave supa, pirmiausiai - su pačiu savimi. „Aikido man kaip gyvenimas gyvenime. Užlipęs ant tatamio pamirštu viską. Tampu kitu žmogumi. Tiesiog pasineriu į patį veiksmą ir ištirpstu jame. Po treniruotės laisvės pojūtis išgaruoja ne iškart. Geros energijos užtenka dar ilgam“, - sako Gintaras, ir gyvenime į problemas stengdamasis žiūrėti su Aikido filosofija. „Atsipalaiduoti. Suprasti. Ir praleisti. Kam man tos problemos? Gyventi gera ir be jų“, - sako pašnekovas.
Tad kodėl apie Aikdido netenka girdėti taip dažnai kaip apie krepšinį, futbolą ar lengvąją atletiką? „Todėl, kad čia nėra varžybų, čia nėra komercijos“, - teigia Gintaras. Tiesa, su Šakių dziudo sporto klubo „Audra“ sportininkais G. Bacevičius per metus surengia po kelis pasirodymus, kelis seminarus.
Paklaustas apie ateities planus Gintaras juokaudamas sako, kad planuoja mokytis Aikido gal dar kokius 50 metų. Taip pat jis laukia visų norinčiųjų pažinti Aikido Šakių dziudo sporto klube „Audra“. „Tik per kitus galima augti pačiam, mokytis mokant. Dėl to esu be galo dėkingas visiems, kurie padeda man tobulėti - visiems savo Aikido mokiniams, taip pat mokytojui Deividui Kvašninui ir, be abejo, Kęstučiui Smirnovui, kurio dėka Šakiuose ir turime Aikido“ , - teigia G. Bacevičius.
Ona iš Patamošupių:
