Rugpjūčio 27 dieną tradiciškai į pasitarimą rinkosi švietimo įstaigų vadovai. Be įprastinių  sveikinimų Rugsėjo 1 – osios proga, šiemet jie buvo supažindinti  su nauju Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo projektu, kuris įsigalios jau nuo rugsėjo 1 dienos.

 

 

Rajono švietimo įstaigų vadovų pasitarime dalyvavusi Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Kokybės užtikrinimo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Razmantienė pabrėžė, kad jau pats laikas susirūpinti pedagogų kvalifikacija, kompetencijomis ir darbo kokybe. Supažindindama susirinkusiuosius su naujovėmis, kurios bus aktualios jau nuo šio rugsėjo, ji pripažino, kad įrodyti, ar mokytojas arba direktorius savo darbe yra pakankamai kompetentingas, iš tiesų sudėtinga.

Viešnia apgailestavo, kad šiuo metu nėra institucijos, besirūpinančios pedagogų klausimais, todėl švietimo ir mokslo ministras apsisprendė atkurti Pedagogikos institutą. Mat pagal naująją strategiją  vienas iš svarbiausių prioritetų – pedagogų kompetencijos. „Ne bet kas ir ne su bet kokiu pasirengimu gali dirbti pedagoginį darbą“, - kalbėjo A. Razmantienė. Nuo rugsėjo 1 – osios pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas galės dirbti tik atitinkamą programos ar dalyko išsilavinimą turintys mokytojai. „Daugiau jokių išimčių, jokių atidėjimų“, - lyg kirviu nukirto ministerijos atstovė. Tiesa, mokytojai, kurie moko atitinkamo dalyko, bet neturi reikiamo išsilavinimo (nors turi aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją), gali dirbti tik tuo atveju, jei šiuo metu studijuoja šio dalyko programą ar modulį.

„Nors vis dažniau girdime teiginį, kad ateityje mokytojas bus nereikalingas – jį galės pakeisti kompiuteriai, tačiau tai kelia abejonių. Mano manymu, tai neįmanoma, nes mokant ypač svarbus žmogiškasis bendravimas, - kalbėjo specialistė. - Visi puikiai žinome, kad nuo mokytojo darbo kokybės priklauso mokinių žinių kokybė. Todėl, jei pradedama kalbėti, kad mokinių pasiekimai nėra tokie, kokių norėtųsi, užtenka mokytojui pradėti dirbti kokybiškiau, ir rezultatai iš karto pasikeičia.“

Pasak jos, jei mokinių pasiekimai  net 40 proc. priklauso nuo  mokytojo darbo kokybės, tai 30 proc. - ir nuo vadovo kaip lyderio, kaip vadybininko, gebančio įtraukti ir sudominti vaikus, kompetencijos. Todėl demokratėjant visuomenei ir vis labiau į mokyklos gyvenimą įsitraukiant bendruomenei, iššūkiai mokytojui ir vadovui nuolat auga.

A.Razmantienės teigimu, būtent todėl švietimo ir mokslo ministro įsakymu atstatyta tvarka, kad vadovo veikla būtų vertinama kas penkeri metai. Nesiatestavę vadovai privalės tai padaryti iki 2016 metų sausio mėnesio. Tie, kurie nėra atestuoti pagal 2008 metų nuostatas, jiems kategorija bus automatiškai neįskaitoma. Dar viena naujovė, kurią pristatė viešnia, - mokyklą tikrinantys ekspertai, radę mokykloje daug trūkumų, didelių pažeidimų, galės teikti siūlymą dėl vadovo veiklos tinkamumo einamoms pareigoms.  

Kalbėdama apie tarptautinių tyrimų rezultatus, kurie surinkti vertinant mokytojų pasitenkinimą savo darbu ir tikėjimą jo veiksmingumu, specialistė teigė, kad Lietuva yra pačioje apačioje. „Tai rodo, kad su mūsų pedagogais nėra viskas gerai, bet nėra ir viskas blogai, - patikino viešnia. -  Nors jie ir tiki, jog dirba gerai, tačiau yra linkę tobulinti savo kompetenciją. Tai didelis pliusas. Klausimas tik toks, kiek efektyviai tai daroma?“

Ministerijos atstovės teigimu, yra mokyklų, kuriose iš pradinių klasių mokytojų atimamos muzikos, dailės, kūno kultūros pamokos, kurias dėsto dalykininkai, neturintys teisės to daryti, nes nėra tam parengti. Apraše išlieka punktas tiems, kurie išdirbę 15 metų tampa to dalyko specialistais, tačiau tik iki šių metų rugsėjo 1 dienos. Tad, kas turi 14 metų darbo stažą, 15 jau nesulauks ir specialistais nesiskaitys.

Naujame Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo projekte nustatyta, koks išsilavinimas būtinas mokytojams, dirbantiems su specialiųjų poreikių klasių ar grupių mokiniais, kas gali mokyti pasirenkamųjų bendrojo ir ikiprofesinio ugdymo dalykų, kokio pasirengimo mokytojai gali mokyti mokinius integruotai dalyko ir užsienio kalbos. Taip pat nustatyti reikalavimai formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų mokytojams, atnaujintas dalykinio pasirengimo ir studijų programų sąrašas.

Šiemet naujus mokslo metus su naujais reikalavimais pradedantys rajono mokytojai ir vadovai  sutvarkytose mokyklose pasitiks daugiau nei 3 900 moksleivių. Nors švietimo ir mokslo ministras dar visai neseniai pasidžiaugė žinia, kad mokytis į mokyklas ateis tūkstančiu pirmokų daugiau (28 tūkst.) negu praėjusiais mokslo metais, tačiau mūsų rajone jų klasių duris pravers tik apie 260, t.y. net 30 mažiau. Rajone veiks keturios gimnazijos, aštuonios mokyklos, teikiančios pagrindinį ugdymą, trys pagrindinio ir du pradinio ugdymo skyriai, viena progimnazija ir neseniai įkurtas daugiafunkcis centras.