Dar prieš mėnesį direktorių susirinkime rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Demenius domėjosi, „kas per širšė įgėlė mokytojams“, kad neina rasti valstybinių brandos egzaminų vertintojų ir mokytojai vienas po kito atsisako šio darbo. Kaip informavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Danutė Aniulienė, iš didelio būrio rajono lituanisčių, šiemet lietuvių kalbos ir literatūros egzamino darbus taisyti ir vertinti liko tik šešios: trys – iš Šakių „Žiburio“ gimnazijos, dvi – iš Griškabūdžio gimnazijos, viena – iš Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos. Pasak Griškabūdžio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Jolantos Laurinaitienės, anksčiau vertinti mokinių rašinių važiuodavo apie 14 lituanisčių, tačiau kiekvienais metais jų mažėjo ne tik dėl darbo įkainio, bet ir dėl visokiausių asmeninių priežasčių. D. Aniulienės teigimu, pasikeitus apmokėjimo tvarkai (šiemet bus apmokama ne už valandas, o ištaisytų darbų skaičių), ji mato kitą problemą – pratęstus mokslo metus. Mat mokslo metai šiemet tęsis iki birželio 21 d., o nuotoliniai darbų taisymai ir vertinimai prasidės nuo birželio 7 d. Į centrus vykstantys lituanistai turės palikti savo mokinius dar nesibaigus mokslo metams, todėl ne visų mokyklų direktoriai nori juos išleisti. Juo labiau, kad mokykla už darbus taisančius ir vertinančius mokytojus negauna jokių pliusų, nors sutartys už darbų taisymus sudaromos ne su pačiais mokytojais, o būtent su mokyklomis.
„Šiemet nuotolinis darbų taisymas tik išbandomas. Suprantu, kad jam priklauso ateitis – sėdėsim namuose ir taisysim, tačiau man smagiau dirbti tradiciniu būdu, todėl pasirinkau abu variantus. Vieną savaitę darbus taisysiu nuotoliniu, kitas dvi – vyksiu į centrą Kaune“, – pasakojo D. Aniulienė.
Jai antrino ir J. Laurinaitienė, kuri su kolege Lina Martūniene nusprendė pasilikti taisyti moksleivių darbų, nes įdomu išbandyti pačią sistemą, pažiūrėti, kaip įmanoma rašinį įvertinti kompiuteryje. „Aišku, laukia dvigubas krūvis, tačiau, kaip mus informavo Nacionalinis egzaminų centras, normų nustatytų nebus ir niekas nevers dirbti naktimis – kiek pajėgsim, tiek ištaisysim. Jei galvotume tik apie pinigus, tikriausiai niekada neitume vertinti mokinių darbų, tačiau tai yra neįkainojama patirtis, nes niekur kitur tiek neišmoksi, kiek sužinai vertindamas. Ir seminarai vyksta kokybiški, ir pamatai Lietuvos tendencijas. Patirtis labai didelė. Ypač vertinant centre, nes tenka bendrauti su profesionaliais pedagogais iš skirtingų mokyklų ir skirtingų kraštų“, – neslėpė J. Laurinaitienė.
Kai kurie lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai kritiškai vertina nuotolinį darbų taisymą dėl dvigubo darbo krūvio, nes darbus jie taisys tik sugrįžę namo po pamokų. Ar norėsis iki vėlumos sėdėti prie kompiuterio birželio mėnesį?
Kai kurie pedagogai kėlė klausimą, ar jiems darbų taisymui bus suteikta nauja kompiuterinė įranga su specialiais monitoriaus filtrais, saugančiais akis. Mat daugelis namuose turi tik senus kompiuterius. Tačiau šis klausimas kol kas lieka atviras ir, kalbant apie nuotolinį darbą, niekas nesidomi, su kokiu kompiuteriu bus dirbama.
Nuotolinį taisymo būdą pasirinkę ir tradiciškai į centrą Kaune apsisprendę vykti lituanistai labiau skundėsi ekstremaliomis gyvenimo sąlygomis sename, tik minimaliai paremontuotame bendrabutyje, kur norint nusiprausti po dušu reikia leistis į tamsius rūsius, visai kaip kažkada senais studijų laikais. Tad pyktis mokytojams kyla pagrįstai – nesudaromos normalios darbo ir gyvenimo sąlygos, o dirbama nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro, tik su valandos pietų pertrauka. Darbas sunkus, įtemptas, reikalaujantis atidumo ir atsakomybės, todėl ne visi į jį ir veržiasi.