Gyventojai žino, bet reikalavimų nesilaiko

Kasmet rengiamoje prevencinėje akcijoje „Kai žinau – namie saugiau“ Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai kartu su socialiniais darbuotojais lanko rajono gyventojus, pataria, kaip apsaugoti save ir artimuosius nuo gaisro, atkreipia dėmesį į priešgaisrinius saugos reikalavimus, kurių gyventojai dažniausiai nesilaiko. Sausio–vasario mėnesiais buvo aplankytos Plokščių ir Lekėčių seniūnijos.

Įsileidžia geranoriškai

Akcijos reidų metu Lekėčių seniūnijoje buvo aplankyta 21 sodyba, 70 gyventojų, iš jų 25 vaikai. Plokščių seniūnijoje – 9 sodybos, kuriose gyvena 21 suaugęs ir 15 vaikų. Lankytasi ne tik socialinės rizikos šeimose, bet aplankyti vieniši pagyvenę žmonės ir atokiose seniūnijų vietose gyvenantys gyventojai. Pasak Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo inspektoriaus Rolando Pavalkio, per visus penkerius akcijos vykdymo metus gyventojai geranoriškai įsileidžia juos į namus. Plokščių seniūnijoje viena senolė prisipažino, kad pareigūnų laukė, nes buvo girdėjusi per radiją, kad vyksta tokios akcijos, o Lekėčių miestelio vienos sodybos kieme radę sudegusią antklodę pareigūnai bandė sužinoti, kas buvo atsitikę, tačiau į užduotus klausimus sodybos šeimininkai nereagavo ir toliau tęsė pradėtas išgertuves. Tiesa, vasario 21 d. apie vidurdienį prie akcijos dalyvių prisijungus ir „Draugo“ žurnalistams bei apsilankius keliose sodybose, nei krosnys, nei kiti šildymo įrenginiai nesikūreno – vienų dėl zanavykiško taupumo, kitų dėl apsileidimo. Vienos Nosėdų kaimo (Lekėčių sen.) senolės krosnis jau savaitę nekurta, nes sugedusi.

„Noriu pasakyti, kad po tokių akcijų 10–15 proc. padėtis gerėja, gyventojai nors minimaliai susitvarko krosnis, elektros instaliaciją ar dažniau išsivalo kaminus“, – teigė R. Pavalkis.

Yra krosnys, nėra meistrų

Dažniausiai gyventojai namus apšildo krosnimis. Ir dažnoje sodyboje šie įrenginiai pastatyti prieš kelias dešimtis metų. Jeigu krosnys tinkamai neprižiūrimos, per tiek metų atsiveria skylės tarp plytų, išsiklibina durelės, sklendės ir pan. Apsilankius ne vienoje sodyboje vaizdas panašus – atviros skylės virš pakuros, tik kai kurios krosnys visgi aptepliotos moliu. Vienos senolės krosnis – lyg spinta: iš visų pusių apkrauta taip džiovinamų malkų, prikaišiota kartono lapų, ant krosnies prikrauta kiaušinių lukštų dėklų ir kitokio šlamšto. Kitas gyventojas prie kambaryje įrengtos krosnies pasistatęs krėslą arba kėdę – matyt, taip šiltai sėdėdami gyventojai leidžia laiką. Pareigūnas R. Pavalkis, pamatęs tokius ir panašius atvejus, sako, kad iki nelaimės – tik vienas žingsnis.

„Kas man gali užtaisyti tas skyles krosnyje, kad kaime meistrų neliko, meistras Algirdas numirė, pati tai nesusitvarkysiu?“ – skundėsi viena pensininkė ir patikino, kad prieš užkurdama krosnį ji nukrausto nuo jos viską ir parodė prie krosnies įrengtą nedegų pagrindą.

Pasak R. Pavalkio, aplankyti gyventojai dažniausiai teigia, kad žino, ką daro negerai, bet vis tiek nesilaiko priešgaisrinių reikalavimų.

Gūžčioja Lekėčių seniūnijos socialinė darbuotoja Alvyda Kirkickienė pečiais ir sako, kad ieškos meistrų, kurie galėtų pagelbėti seniūnijos gyventojams krosnis suremontuoti ar kaminus išvalyti.

Kaminai kiauri

Užsukus pas vieną Pavilkijo kaimo (Lekėčių sen.) gyventoją, šešiasdešimtmetis vyras mus pasitinka sakydamas, kad jis kaminą valo kasmet. Dėl to priekaištų pareigūnas neturi, bet pažiūrėjus į šios sodybos šeimininko dūmtraukį, esantį lauke virš stogo, atrodė, kad greitai plytos visai subyrės ir kamino neliks. Patarimų ir šitam sodybos šeimininkui negailintis R. Pavalkis rekomenduoja kaminą valyti bent 2–3 kartus per metus. Pasirodo, kaminui išvalyti yra ir liaudiškų priemonių – tam tinka bulvių lupenos.

Saugo nuo gaisro

Ugniagesiai rekomenduoja įsirengti namuose dūmų detektorius, jų kaina nėra didelė – apie šešis eurus. Vienoje šeimoje, kur auga trys vaikai, randame, kad dūmų detektorius be elementų – pareigūnas prašo tėvų juos įsigyti ir kaskart patikrinti, ar elementai nenusėdę. Pasirodo, yra ir tokių žmonių, kurie atsisako detektorius įsirengti.

Pasak R. Pavalkio, dūmų detektorių įsigijimui rajono savivaldybė skiria lėšų: 2014 m. buvo išdalinta rajono gyventojams 50 dūmų detektorių, 2015 m. – 70, praeitais metais lėšų nebuvo skirta. Bet, pasak R. Pavalkio, tiek dūmų detektorių – tik lašas jūroje. Jis pagyrė Lekėčių seniūno iniciatyvą – praeitais metais seniūnijos gyventojams leista pigiau įsigyti 45 detektorius.

„Žinau du atvejus mūsų rajone, kai, šiems prietaisams suveikus, buvo išvengta didelių gaisrų ar nelaimių: vienam gyventojui maistas prisvilo, kai šis po darbo parėjęs užstatė puodą ant viryklės ir atsigulė. Dūmų detektorius sureagavo į dūmus, žmogus laiku pabudo ir išėjo iš patalpų“, – pasakojo R. Pavalkis.

Elektra ar žibalinė lempa?

Nors gyvename civilizuotame XXI amžiuje, bet tenka ugniagesiams apsilankyti sodybose, kuriose nėra elektros. Ši dažniausiai atjungiama dėl nesumokėtų skolų – lankantis Lekėčių seniūnijoje tokios sodybos rastos dvi.

„Jeigu nėra elektros, tai atrodo, kad jokio pavojaus gaisrui kilti nėra. Anaiptol tai nėra tiesa. Nors užėjęs į tokią sodybą ir randi pastatytą žibalinę lempą, bet manau, kad gyventojai dažniausiai pasišviečia žvakėmis, nuo kurių ypač greitai gali kilti gaisras“, – kalbėjo R. Pavalkis.

Netvarkinga elektros instaliacija – dar viena opi problema gyventojų namuose. Apsilankius Mikytų kaime (Lekėčių sen.), mediniame name, kuriame gyvena penkių asmenų šeima, R. Pavalkiui pirmiausiai užkliuvo palubėse išsikišę elektros laidai. Į klausimą, kodėl nesitvarko, vyriškis paaiškino, kad jie sodyboje gyvena kaip nuomininkai ir negali remontuoti namo. Buvo apžiūrėta visa elektros instaliacija. Išklausęs R. Pavalkio patarimų, kaip tinkamai izoliuoti laidus viduje ir lauke, vyriškis pažadėjo susitvarkyti.