Miškininkai sako, kad miškai labai perdžiūvę, spėjama, kad gaisras Švarcgirio miške kilo dėl neatsakingo poilsiautojų elgesio su ugnimi. Gaisravietę miškininkai stebi visą savaitę, o vis atsinaujinusius ugnies židinius malšina patys. A. Martinkevičiaus ir Šakių PGT nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Antradienį fiksuotas pirmas šiais metais miško gaisras rajone – po vidurdienio buvo gautas pranešimas apie dūmus Švarcgirio girioje (Kidulių sen.). Gaisrą slopino didelės ugniagesių, miškininkų pajėgos, į pagalbą atskubėjo ir vietos ūkininkai. Išdegė apie 0,7 ha miško paklotės. Pirminiais duomenimis, gaisras kilo dėl neatsargaus stovyklautojų elgesio su ugnimi.
Gegužės 9 d. popietę Kidulių ugniagesiams paskambinęs žmogus pranešė apie pamiškėje matomus dūmus, šie, informaciją perdavę bendruoju pagalbos numeriu 112, išskubėjo į Švarcgirio girią ieškoti gaisro židinio.
Į įvykio vietą išskubėjo ir Sudargo ugniagesiai. Ugniagesiams atvykus degė miško paklotė. Gesinti miško atvyko ir Jurbarko miškininkų gaisrinis automobilis. Kaip kalbėjo Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Rolandas Pavalkis, į pagalbą miškininkams bei ugniagesiams suskubo ir du vietos ūkininkai, kurie su savo technika talpose vežė vandenį. Šie geradariai – Audrius Žemaitis ir Laimutis Žemaitis. Pasak R. Pavalkio, dėl ko kilo gaisras – aiškinamasi. Pirminiais duomenimis, gaisras galėjo kilti nuo miške iškylavusių išgyvenimo žygiais besidominčių turistų paliktos laužavietės. Ugniagesiai dirbo gaisravietėje iki pat vėlyvo vakaro.
Gesinti mišką atskubėjo ir gausios miškininkų pajėgos iš Baltkojų, Šakių, Sutkų urėdijų. Miškininkai gaisravietėje dirbo dvi dienas, bandydami smilkstančią miško paklotę užplakti.
Kaip tvirtino Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Kęstutis Jankauskas, tai pirmas gaisras, šiemet kilęs miškuose. Miškininkai gaisrą gesino iki vėlumos, o vienas darbuotojas ir naktį stebėjo, kad ugnis neįsipliekstų iš naujo.
„Trečiadienį vėl miškininkai važiavo į gaisravietę, rūkstančias vietas užpylinėjo vandeniu“, – tvirtino K. Jankauskas.
Jis taip pat neatmetė galimybės, kad gaisras įsiplieskė nuo stovyklautojų paliktos laužavietės.
„Stovyklautojais juos sunku pavadinti. Yra tokia žmonių grupė, kurie į kuprinę įsideda kirvį, konservų ir degtukų, ir vidury miško pasidaro būstą iš medžių šakų ir ten gyvena. Greičiausiai tinkamai neužgesino laužavietės ir per porą dienų miško paklotė įsidegė“, – įsitikinęs K. Jankauskas, jis dar priduria, kad tokių vietų rajono miškuose yra radęs ne vieną.
Kol kas nenustatyta ir miškui padaryta žala. Anot miškininko, šiuo metu rajono miškuose vyrauja trečios klasės miškų gaisringumas, greičiausiai artimiausiomis dienomis bus ketvirtos klasės.
Ketvirtadienį susisiekus su Baltkojų girininkijos girininku Robertu Valaičiu, šis tvirtino, jog miškininkai gaisravietėje Švarcgirio miške ir toliau budi, užpylinėja vandeniu smilkstančias vietas ir stebės visą šią savaitę.
„Trečiadienį vaikščiojant po mišką prie akių plykstelėjo ugnis. Jei lytų, galbūt tai gelbėtų ir neleistų ugniai atsinaujinti. O dabar vėjas pakyla, papučia, apatinis miško paklotės sluoksnis durpės, šios ir dega“, – ketvirtadienį kalbėjo R. Valaitis bei dėkojo į gaisravietę vandenį vežusiems ypač Kidulių krašto ūkininkams.
Valstybinių miškų urėdijos miškininkai įspėja, kad privalu laikytis lankymosi miške taisyklių ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, laužus kūrenti galima tik tam skirtose vietose, užkurtą laužą privaloma nuolatos prižiūrėti, išvykstant iš miško užgesinti jį užpilant žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti. Pamačius gaisrą užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis arba užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Pamačius gaisrą nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Mindaugas iš Zapyškio:
