Kovo 19 dieną senajame „Žiburio“ gimnazijos pastate vyko Zanavykų muziejaus darbuotojų organizuota velykinė rankų darbo gaminių mugė, į kurią susirinko įvairiausius rankdarbius gaminantys darbštuoliai. Juos perkančių šakiečių taip pat netrūko.

 

 

 

Kaip ir kiekvienoje mugėje, taip ir šioje, dalyvaujantys prekeiviai stebino savo kruopščiais bei originaliais gaminiais. Akis paganyti tikrai buvo į ką. Tik įėjus į pastatą, žvilgsnį patraukė įvairiaspalviai, gražiuose krepšeliuose sudėti rankų darbo saldainiai. Skonių paletė taip pat plati – vyšnių, mėlynių, kokakolos, serbentų, slyvų, svarainių skonių saldainiai, kitaip sakant, nupirkę tokią dovanėlę, įtiktume net ir išrankiausiam smaguriui.

Velykinėje mugėje pintinėmis prekiaujantis vyriškis pasakojo, jog šis darbas užima nemažai laiko – norint nupinti gražią pintinę gali užtrukti dieną ar ilgiau, o jei dar didesnė, tuomet ir laiko užima daugiau. Už mažesnes pintines prekeivis prašė po 5 eurus, didesnių su dangčiu kaina siekė 10-15 eurų.

Gražiausių riešinių velykinėje mugėje taip pat netrūko – jomis prekiaujanti moteris pasakojo, jog šiuo pomėgiu užsiima jau daugiau nei trejus metus ir jai tai visai neatsibodo, priešingai – tikras malonumas pradėti naujas riešines, o jas pabaigus – tikras džiaugsmas pamatyti rezultatą. Riešines moteris pardavinėjo po 7 eurus, pagalvojus, kaina tikrai nedidelė, be to, kaip sakė pati riešinių savininkė, ji nesistengia iš to uždirbti, daro jas dėlto, kad patinka, kad reikia kažkuo senatvėje užsiimti, o tai, jog pagaminti darbai papuošia pirkėjų riešus – džiugina labiausiai.

Ne ką mažiau mugėje dėmesį patraukė ir lukšietės Astridos Kabacevičiūtės rankdarbiai. Galima drąsiai teigti, jog moters iš odos gaminamos sagės stabtelėti ir jomis pasigrožėti privertė bemaž kiekvieną mugės lankytoją. O iš plonos vielos nertos gėlės – sagės neleido galvoti apie nieką kitą, tik kaip tai gražu ir kiek laiko bei kantrybės atima tokių rankdarbių darymas. A. Kabacevičiūtė pasakojo, jog prieš daugelį metų turėjo dėvėtų rūbų parduotuvę, kurioje buvo odinių striukių, kurių niekas nepirko, o išmesti irgi buvo gaila, tuomet moteris nusprendė, kad odą būtų galima panaudoti itin originaliai – gaminti iš jos papuošalus. „Tuomet ir pradėjau gaminti šias gėles – sages. Buvo laikas, kai nusibodo, viską mečiau ir kelerius metus neužsiėmiau papuošalų gamyba, po to vėl pradėjau gaminti, tuomet vėl buvo atėjęs laikas, kai nenorėjau tuo užsiimti, o dabar, kaip matote, dirbu išsijuosusi“,- šypsodamasi pasakojo moteris. Pasak jos, daugiausiai laiko ir kruopštumo reikalauja odiniai kaklo papuošalai, kurie dekoruoti gintaru, nes mažučius gintaro gabalėlius po vieną reikia kruopščiai klijuoti ant papuošalo. Šis darbas tikrai reikalauja daug kantrybės.

Vilkaviškietė Edita Laugalienė prekiauja bičių medumi bei rankdarbiais iš bičių vaško, tačiau velykinėje mugėje prekiavo tik rankdarbiais. Tiesiog neįmanoma nesustoti pasigrožėti ir, paėmus žvakę į rankas, neužuosti medaus kvapo. Kaip sakė E. Laugalienė, patrynus ją tarp rankų ir taip pašildžius, kvapas būna dar sodresnis. Moteris prisiminė, jog Šakiuose savo gaminiais prekiauja ne pirmą kartą. „Šakiuose prekiavome ir Derliaus šventėje, prisimenu, jog tą kartą ir medų, ir visas žvakės žmonės išpirko iki paskutinės“,- džiaugėsi vilkaviškietė. Rankdarbių gamintoja pasakojo, jog pačioje pradžioje gamino pačias paprasčiausias žvakeles, išlietas formelėse, tačiau laikui einant norėjosi pradėti gaminti ir sudėtingesnes. E. Laugalienė dalyvavo ir Kaune vykusioje Kaziuko mugėje, iš kurios už parsivežė „Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos“ padėką.

Šakietė Serena Pečiūnaitienė velykinėje mugėje prekiavo dar iki šiol nematyta puošyba margintais velykiniais kiaušiniais. Tik atidžiau ir iš arčiau pasižiūrėjus galima pastebėti, jog margučiai papuošti smulkiais, įvairių formų makaronais, kurie kruopščiai priklijuoti prie kiaušinio, o vėliau jis išmargintas įvairiausiais dažais. Moteris mugės lankytojams taip pat siūlė įsigyti ir jos dukros Serenos Pečiūnaitytės iliustruotų vaikams skirtų knygelių.

Visi apsilankę mugėje tikrai galėjo išeiti ne tuščiomis, nes joje buvo galima įsigyti ir papuošalų, ir įvairių skanumynų pasigardžiavimui ar obuolių sulčių maišytų su avietėmis, citrinomis, greipfrutais ar vynuogėmis troškuliui numalšinti bei nupirkti artimiesiems lauktuvių.