Nuotr. Įvairių veislių šilauoges nesibodi skinti ir pati ūkio šeimininkė Asta Eglinskienė.

Griškabūdžio seniūnijoje ūkininkaujančios Astos Eglinskienės (žinomos kaip Dailidienės) ūkyje baigiamas skinti paskutinis braškių derlius. Šių uogų didelio derliaus ūkininkė šįmet nesulaukė dėl oro sąlygų, tačiau ūkyje apstu kitų uogakrūmių, kuriems ekstremalios oro sąlygos įtakos nepadarė.

A. Eglinskienės nepilnų keturių hektarų ūkyje galima prisiuogauti nuo pačių ankstyviausių iki vėlyviausios veislės braškių. Braškėms skirtas kone didžiausias ūkio plotas – net trys hektarai. Anot ūkininkės, šįmet dideliu braškių derliumi pasigirti negalėjo, nes, ko gero, dėl sausros uogos neužaugo iki reikiamo dydžio, o ir tos pačios greitai sunoko pilnai nesubrendusios. Tačiau verslo gyslelę turinti moteris, aštuoniolika metų besiverčianti uogininkyste, vien braškėmis, jų sodinukais ir gausia veislių įvairove neapsiribojo. Prieš keletą metų ūkyje atsirado naujų uogienojų sodinukų, kurie šįmet davė visai neblogą derlių. Dabar intensyviai skinamos šilauogės. A. Eglinskienė džiaugiasi, kad šįmet šilauogės itin gerai dera, o uogos didelės.

„Turbūt ta kaitri vasaros pradžia padėjo gausiam derliui. Laistyti šias uogas reikia visais metais nuo tada, kai pradeda žydėti, bet šiluma joms irgi patinka“, – svarsto A. Eglinskienė.

Kai kurių veislių uogų skersmuo yra daugiau kaip vienas centimetras, o nuo krūmo šių uogų priskinama nuo trijų iki penkių kilogramų.

Pirkėjų pamėgtos ir labai naudingos maistine verte šilauogės yra ne vienintelės šio mažo sklypelio karalienės. Atskirame 55 arų sklype vietą po saule jos dalinasi su juodaisiais ir raudonaisiais serbentais, agrastais, gervuogėmis, pirmiausiai sunokstančiomis ūkyje sausmedžių uogomis, remontantinėmis ir paprastomis avietėmis, šaltalankiais ir kt. Ūkininkė, paklausta, kam jai reikia tokios uogynų įvairovės, atsako, kad ją labai domina naujovės, be to, nori savo ūkyje turėti visą sezoną derančių uogų, kad turėtų ką pasiūlyti įnoringam šių dienų pirkėjui. Štai ūkininkė rodo indelį, kuriame vietą rado šilauogės, braškės ir geltonosios avietės. Toks prekybinis triukas, sako savininkė, labai patinka turgaus pirkėjams, kurie uogų asorti nori nustebinti vaikus ar kitus artimuosius, – jiems supakuota viskas vienoje vietoje.

Ragaujant ūkyje įvairias dar ant krūmų kabančias uogas, labiausiai skonį pamalonina juodos spalvos avietės, kurios turi stiprų gervuogių poskonį. Pasirodo, sodinukai yra išvesti skiepijant avietes su gervuogėmis, todėl ‘Bristol’ veislės uogos turi ne tik gervuogių poskonį ir spalvą, bet ir krūmai spygliuoti kaip gervuogių. Kalbėdama apie spalvas ūkininkė sako, kad žmonėms įspūdį daro ir geltonos remontatinių aviečių ‘Poranna rosa’ veislės uogos. Šios uogos dažnai dėl spalvos patenka į jos komponuojamą trijų spalvų indelį.

A. Eglinskienės šįmet atsivežė ir dar pasodinti nespėjo retų uogakrūmių – gausiažiedžių žilakrūmių. Pastarieji tarpsta dar vazonėlyje, tačiau vos atradusi vietos ūkininkė juos ruošiasi pasodinti bei stebėti jų derlių. Žilakrūmių vaisiai yra nedidelės raudonos uogos, kurios sunoksta vasaros pabaigoje ir dera rudenį, vertinamos dėl vitaminų, mineralų ir amino rūgščių gausos. Rezultato laukia pati ūkio šeimininkė, mėgstanti eksperimentus ir naujoves. Vieną iš savo pastarųjų eksperimentų ji įvardija ir naujų sodinukų – medlievų daigų užsodinimą ūkyje. Tiesa, šį pavasarį čia pasodintų apie 100 medlievų sodinukų plotas buvo gerokai apgadintas į lauką ateinančių ragų pasikasyti stirnų patinėlių. Visgi ūkininkė tikisi, kad medeliai dar atsigaus ir dėl savo maistinės vertės visame pasaulyje labai vertinamos medlievų uogos galės džiuginti ir jos klientus ateityje. Greitai tarpstantis dirvoje medlievų krūmas augina panašias į šilauoges uogas, tačiau jos yra žymiai saldesnės ir jų maistinės savybės yra dar geresnės.

Be uogų, ūkininkė A. Eglinskienė klientams ne pirmi metai siūlo įsigyti įvairių sodinukų, tarp kurių yra įvairių veislių sausmedžių, aktinidijų, braškių, aviečių ir kitų sodo gėrybių. Už sodo dar keliuose aruose tarpsta slyvos, obuoliai, trešnės. Ūkininkė sako, kad pastarųjų uogų šįmet net nematė nokstančių, nes jas dar žalias nuraškė sparnuotieji sodo vagys. Apie tai, kad uogas reikia saugoti dar žalias, sodo savininkė sako net nepagalvojusi.

Savo derlių pastaraisiais metais ūkininkė parduoda Kauno „Urmo bazėse“ vadinamuose naktiniuose turguose, todėl rinkos uogų kainas diktuoja didmenininkai, kurie urmu uogas veža iš kaimyninių šalių. Kaip sako A. Eglinskienė, gaila, kad mūsų šalyje šitas procesas yra mažai kontroliuojamas palyginus su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, todėl pirkėjams siūloma tiek svetima, tiek tėvynėje užauginta produkcija kainuoja tiek pat, nors chemijos uogininkystės srityje, ūkininkė įsitikinusi, mūsų šalyje naudojama tikrai mažiau negu kaimyninėse šalyse.