Trečiadienį į nuotolinį posėdį rinkosi Verslo tarybos nariai, aptarę ir mokestinę politiką, kalbant apie karantino situaciją, ir dalijęsi mintimis, kas gi verslo laukia ateityje. Visgi optimizmu netrykšta nei verslininkai, nei žemdirbiai.

Verslo tarybos pirmininkas Arūnas Tarnauskas susitikimą pradėjo nuo trumpos apžvalgos apie mokestinę politiką, atkreipė dėmesį, kad Šakiai, kalbant apie nekilnojamojo turto lengvatas už 2020-uosius, atrodo gana neblogai – rajone taikyta 15 proc. lengvata patekusiems į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą. Palyginimui galima paminėti, kad buvo savivaldybių, kur netaikyta jokių lengvatų, buvo ir tokių, kur mokestinės lengvatos taikytos didesnės.

„Dėkojam už lengvatą, nors ji gavosi iš padidinto mokesčio, bet vis tiek yra gerai, kad buvo“, – sakė A. Tarnauskas, pripažinęs, kad jeigu dėl pirmosios paramos priemonių daugmaž viskas buvo aišku arba išsiaiškinta palaipsniui ir paramos sulaukta, tai dėl antrosios kol kas optimizmo mažai.

„Bando išsiaiškinti, kam tiksliai to reikia, bet bandė sausio mėnesį, kalbėjo vasario mėnesį, nieko naujo ir kovo pabaigoj. Perspektyva – kad šitie metai bus ganėtinai sunkesni“, – prognozavo verslininkas.

Ne ką optimistiškiau kalbėjo ir verslininkas Edmundas Rinkevičius, sutikęs, kad kai Verslo tarybos nariai kalbėjo pernai, pandemija buvo tik prasidėjusi ir nežinios buvo išties daug, tačiau jos nelabai sumažėję ir dabar. Todėl jis siūlė tarybai svarstyti nekilnojamojo turto mokestį mažinti 20 proc. visiems subjektams, neatsižvelgiant į tai, ar jie tiesiogiai nukentėję nuo Covid-19.

„Siūlau nedaryti išimties“, – sakė E. Rinkevičius.

Tačiau tokį siūlymą girdėdamas meras Edgaras Pilypaitis iškart klausė, o kieno sąskaita tai daryti ir nuo kurios srities nuimti.

„Tas 20 proc. iš dangaus nenusirašė. Jeigu pažiūrėsim statistiką praeitų metų, planas nekilnojamo turto buvo 315 tūkst., surinkom 387 tūkst. Perviršis yra 72 tūkst. ir taip metai iš metų, tai tas 20 proc. sumažinimas praktiškai atitiktų tai, ką jūs šįmet esat patvirtinę biudžete“, – būdą, iš kurios eilutės mažinti mokestį, siūlė E. Rinkevičius. Nors meras aiškino, kad mokestis planuojamas ne einamiems, o ateinantiems metams, tad E. Rinkevičius pridūrė, kad lengvata būtų taikoma 2022-iesiems.

Dar kitokios nuomonės buvo Verslo bei savivaldybės tarybos narė Rasita Grincevičienė, siūliusi palikti galimybę kreiptis dėl lengvatų tiems, kam tikrai blogai, bet nemažinti visiems be išimties. Ji apskritai įvardijo, kad šis mokestis skatina efektyviai naudoti turtą, nors ne visi su tokia nuomone sutiko.

Metai, pažymėjo meras, sunkūs visiems. A. Tarnauskas replikavo, kad tie, kurie mokesčius renka, natūralu, nori surinkti daugiau, o juos mokantys nori mokėti mažiau.

Nors žemdirbių atstovas, žemdirbių asociacijos pirmininkas Rimantas Valiukas pripažino nenorintis verkšlenti, bet iškart patikino, kad irgi kreipiasi su graudinimais.

„Prašome jūsų 20–30 proc. sumažinti 2022 metams numatytus žemės mokesčio tarifus visai žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemei, sumažinti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą 2021 m. žemės ūkio paskirties žemei 0,5 proc. (lyginant su 2020 m.)“, – rašoma R. Valiuko pasirašytame rašte.

„Analogiški mokesčiai, analogiška pozicija“, – girdėdamas prašymą komentavo Verslo tarybos pirmininkas, vildamasis, kad iki tol, kol savivaldybės tarybos posėdyje bus tvirtinami šie klausimai, dar bus galimybė apie tai padiskutuoti.

Dar vienas nemažai diskusijų sulaukęs klausimas – rinkliava už reklamą. Anot A. Tarnausko, mūsų rajone pernai patvirtinti išorinės reklamos įkainiai, lyginant su kaimyninėmis savivaldybėmis, vieni didesnių. Be to, jis pastebėjo ir kitą tendenciją – nuo pernai reklaminiai plotai neparduodami.

„Prognozuoju ateitį, kad didieji stendai liks tušti ir nei turėtojas ką nors uždirbs, nei savivaldybė ką nors surinks“, – mintimis dalijosi verslininkas ir siūlė savivaldybės administracijai tokią situaciją analizuoti.

Meras kalbėjo, kad tokia tvarka įvesta ne tiek dėl to, kad būtų surinkta daug pinigų, bet kad mieste atsirastų tam tikra tvarka ir miestas atrodytų estetiškai. Verslininkas Audrius Mockaitis replikavo,  kad reklamos mokestis ir estetika neturi nieko bendro.
„Iš esmės reklamos turi būti suderintos su architektūros skyriumi ir patvirtintos, o kad be tvarkos arba kažkur kažkas savavališkai kabino, tai nieko bendro su mokesčiu“, – sakė A. Mockaitis, apkritai įvestą tvarką vadinęs pagirtina.

R. Grincevičienė teigė, kad mokestis skatina reklamas kabinti mažesnes, iki dviejų kvadratų, kurios nemokamos. E. Rinkevičius piktinosi, kodėl prieš nustatant tvarką nebuvo išdiskutuota su verslo bendruomene, tačiau sutarta, kad prie šio klausimo detalesnio aptarimo su administracijos atstovais dar bus grįžta.

Šakių verslo ir informacijos centro direktorė bei Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Šakių atstovybės narystės koordinatorė Daiva Palukaitienė pristatė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos planuojamas regioninės plėtros priemones, tarp kurių galimybė pasinaudoti parama savivaldybės investiciniuose žemės sklypuose įrengti infrastruktūrą. Tiesa, viskas vyktų labai greitai, jau balandį numatytas paraiškų teikimas. Verslo tarybos posėdyje dalyvavę verslininkai tokią priemonę matytų kaip galimybę sutvarkyti ir patrauklesne padaryti turimą ir gana nepatrauklią laisvą ekonominę zoną.

„Mes šiaip neturim pinigų normaliai įruošti, bet jeigu kažkas ateitų, tai imtumėmės, bet jeigu kažkas ateina, tada iškart visi įžvelgia korupcijas ar dar kažką. Manau, čia ir yra proga paimti ir LEZ padaryti patrauklią ta prasme, kad bent būtų privažiavimas, kanalizacija, dujos, elektra ir tada savivaldybė jau turi kokybišką prekę“, – mintimis dalijosi A. Mockaitis.

Panašiai kalbėjo ir E. Rinkevičius, pabrėžęs, kad lyderystė ir iniciatyva turi būti iš savivaldybės pusės. Ar siūlomomis ministerijos priemonėmis bus susidomėta, parodys netolima ateitis, nes, kaip minėta, laiko pasinaudoti šia konkrečia priemone ypač mažai.