Nors mokestis už paviršinių nuotekų tvarkymą Šakių rajono savivaldybėje buvo nustatytas bene prieš trejus metus, o pats įstatymas įsigaliojo dar anksčiau, mūsų rajone šio mokesčio juridiniai subjektai taip ir nemokėjo. Dabar prie šio klausimo vėl grįžtama, ketvirtadienį savivaldybės taryba tvirtins tarifą, taisykles ir tvarkos aprašą. Visgi verslininkai iš administracijos pasigenda glaudesnio dialogo su verslo bendruomene ir žeria priekaištus dėl dar vieno naujo infrastruktūros plėtros įmokos tarifo, kuris irgi turėtų būti priimtas jau ketvirtadienį.

Penktadienį kone dvi valandas trukusiame Trišalės verslo tarybos posėdyje diskusijų išties netrūko. Pirmiausiai savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis pabrėžė, kad teisės aktai nustato, jog už paviršinių nuotekų tvarkymą mokėti privaloma. Peržiūrėti tarifo tvarkas buvo pavesta ir specialiai komisijai, o meras Edgaras Pilypaitis aiškino, kad jau nėra kur dingti, kai įstatymai galioja nuo 2006 m. Tiesa, kaina yra mažesnė, nei buvo anksčiau. 2021 m. gruodžio 10d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino naują paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinę kainą abonentams, perkantiems paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas – 0,13 Eur/m3 vietoj buvusios 0,23 Eur/m3. Tarifas ir tvarka įsigaliotų nuo vasario 1 d.

Visgi verslininkas, UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ vadovas Edmundas Rinkevičius nesupranta, kodėl juridiniai asmenys turi šį mokestį mokėti, o fiziniai – ne. Jis samprotavo, kodėl E. Rinkevičiaus įmonė turi sumokėti 3 tūkst. eurų šio mokesčio, o tas pats E. Rinkevičius grįžęs namo jau neturi mokėti. Todėl jis siūlytų šį mokestį mokėti visiems vartotojams, kuriems užtektų pridėti prie dabartinės nuotekų tvarkymo paslaugos kainos po centą, ir to pakaktų, kad pasidengtų visos sąnaudos, reikalingos paviršinių nuotekų tvarkymui.

Dabar, anot E. Rinkevičiaus, mokestį mokės tik 81 juridinis asmuo.

Tačiau administracijos vadovai tikino, kad tai ne šios auditorijos klausimas. Be to, nors skyriaus vedėjas aiškino, kad šis klausimas daugybę kartų svarstytas ir pristatytas, E. Rinkevičius sakė, kad jokia komisija su verslu nei susitiko, nei kalbėjosi. Jis sutiko, kad tarifą būtų galima tvirtinti gruodžio 23 d., tačiau siūlė taisykles ir aprašą tvirtinti vėliau, nes dėl to jam kyla abejonių.

„Taisykles ir aprašą reikėjo susidėlioti, kad mes susikalbėtume“, – siūlė verslininkas.

Tiek Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas, tiek skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Juodvalkienė laikėsi pozicijos, kad „tiesioginio įpareigojimo turėti vienokias ar kitokias taisykles išvis nėra“.

„Taisykles mes darome sau, kad būtų lengviau apsibrėžti, skaičiuoti ir pan., tačiau jos nėra būtinos. Visi viršesni teisės aktai nurodo, kad tas mokestis būtų mokamas“, – aiškino skyriaus specialistė, pabrėždama, kad taisyklių neturėjimas neatleidžia nuo mokesčio nemokėjimo.

„Neturint tvarkos mes pačią įmonę (UAB „Šakių vandenys“ – red. past.) pakišam po neaiškiu reglamentavimu. Tvarkos, kaip ir įstatymai, gali būti keičiami. Yra pirminis įstatymas, pagal kurį turim gyvent“, – tikino meras.

„Tai jeigu įstatymas galioja nuo 2006 m., o dabar turim 2021 m., tai kur mes buvom?“ – teiravosi E. Rinkevičius.

Jam buvo paaiškinta, kad būtent todėl, jog kaina (0,23 Eur/m3), ją patvirtinus 2017 m., buvo pasirodžiusi per didelė, suabejota jos pagrįstumu, todėl vyko perskaičiavimai ir mokestis nebuvo taikytas.

Visgi dar daugiau aistrų kėlė kitas klausimas, kurio sprendimas taip pat numatytas gruodžio 23 d. Tai visiems statiniams taikomas infrastruktūros plėtros įmokos tarifas, kuris iki šiol (galioja iki gruodžio 31d.) buvo nulinis. Sprendimas, numatoma, įsigaliotų nuo sausio 1  d. Tarifas (10 eurų už kv. m) bei skirtingi koeficientai pagal pastatų paskirtis būtų taikomi visiems statiniams, vertinant pastato (pastatų) bendrąjį plotą ir inžinerinių statinių, kurie nėra savivaldybės infrastruktūra ir jų naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatymo plotą.

Numatoma, kad energetikos objektams tarifas būtų 1 Eur už kW, kultūros vertybių teritorijose Kudirkos Naumiestyje, Griškabūdžio miestelyje ir atskirose kultūros vertybių teritorijose projektuojamiems statiniams – 5 Eur už kv. m.

Iškart įžvelgiamos neigiamos pasekmės, kad, pritaikius apmokestinimo tarifus, sumažės statybų apimtys rajone, atsiras galimybė atsisakyti stambių objektų statybų. Kauno miesto patirtis rodo, kad pradėjus taikyti tarifus 2021 metais, leidimų išdavimas sumažėjo per pusę lyginant su 2020 metais išduotais statybos leidimais.

Nors Trišalę tarybą sudaro verslo, valdžios ir žemdirbių atstovai, kokia jų pozicija šiuo klausimu, neaišku. Nors dabar šiai tarybai vadovauja būtent žemdirbių atstovas Rimantas Valiukas, tačiau jis posėdyje nedalyvavo. Daugiau šio sektoriaus atstovų irgi nebuvo. Užtat verslas žeria priekaištus, kad ši taryba tam ir buvo sukurta, kad iki sprendimo priėmimo būtų kalbamasi, tariamasi ir diskutuojama, o ne sprendimo priėmimo išvakarėse tai pateikiama kaip faktas.

UAB „Audrokesta“ vadovas Audrius Mockaitis kosmosu vadino šiuos tarifus ir ragino pagalvoti apie tuos, kurie rajone norės pastatyti kelių tūkstančių kvadratų pastatą ir vien už tai reikės sumokėti utopinius pinigus, nes sumos gali viršyti ir kelias dešimtis tūkstančių eurų. Tad 13 centų už paviršinių nuotekų kubinį metrą, kalbėjo verslininkas, prieš šiuos tarifus yra tik juokas.  

„Suprantam, kad mokesčius moka visa Lietuva ir mokės, bet mes kalbam, kad šiandien 17 diena, vakar 16 d. ir jūs įkėlėt į darbotvarkę infrastruktūros mokestį, kurio niekas nei matė, nei girdėjo“, – kalbėjo A. Mockaitis.

Kaip, kokiais argumentais remiantis apskaičiuoti siūlomi tarifai, nebuvo aišku ir UAB „Gulbelė“ vadovui Arūnui Tarnauskui, ir UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ direktoriui Edmundui Rinkevičiui.

Meras klausė, tai kokie tarifai turėtų būti, kad jie būtų priimtini. Tačiau verslininkai kone choru tvirtino, kad taip staiga pasakyti neina, nes reikia įsigilinti, paskaičiuoti, susikviesti platesnę bendruomenę, o dabar tokie svarbūs sprendimai priimami neišdiskutavus ir dar visai prieš šventes.

„Kokios diskusijos, jeigu jūs tarifą ruošiatės tvirtinti jau 23 dieną?“ – klausė A. Mockaitis.

A. Šlėderis teisinosi, kad apie tai buvo kalbėta seniai, tik verslininkams, sutiko jis, tiesiogiai pateikta nebuvo, pripažino, kad tai darbo brokas ir buvo galima apie tai padiskutuoti anksčiau. Nors tai ne slapta informacija, bet verslininkai tikino nežinantys, kas ir kada savivaldybės kabinetuose svarstoma, tad pasigedo dialogo, kurio, sakė jie, dabar nėra.

Visgi verslininkams paaiškinta, kad iki ketvirtadienį vyksiančio savivaldybės tarybos posėdžio dar gali teikti savo siūlymus, nors šie mokesčius prieš šventes „iš po stalo“ vadino mažų mažiausiai negražiais.