Sima KAZARIAN

Atėjus rudeniui imamas daržovių derlius, tačiau ne kiekvienas jų užsiaugina. Įdomu, kaip maisto produktais sekasi prekiauti Šakiuose. Kokių dar prekių šakiečiai dairosi atėję į parduotuvę?

Nuotr. „Prastai“,- pasakė turgaus prekeivė Rima Iš Lekėčių paklausta, kaip sekasi kupčiauti.

Prekybininkai į šį klausimą atsako vienareikšmiškai: rudenį  prekyba tampa vangesnė. Turgaus prekeiviai nusivylę. Jie tvirtina, kad pardavimai žymiai mažesni, nei prieš metus.

Soduose, daržuose visko yra, ir tai jaučiasi, teigia pardavėjai. Atėjus rudeniui pastebima, kad žmonės daugiau ima gaminti namuose ir šiek tiek sumažėja pardavimai. Šakiečių visiškai nedomina obuoliai, apskritai prekybos centruose labai sumažėjo vaisių, daržovių pardavimas. Įdomu, kad nedidele išimtimi galėtų būti kopūstai, nes jų ne visi neužsiaugina, todėl raugimui perka. Nežymiai, tačiau jaučiasi ir mažesnis mėsos poreikis, prekybininkai spėja, kad, matyt, kai kas pasipjauna namuose augintų gyvulių.

 
Pastebima, kad sumažėjo duonos – tiek juodos, tiek baltos plikytos – pardavimai, kadangi daug šeimininkių pradėjo ją pačios kepti. Pardavėjai pastebėjo, kad ypač ši kepimo banga pasijuto prieš metus. Po šio sumažėjimo padėtis vėliau stabilizavosi, daugelis grįžo prie parduotuvių produkcijos, tačiau darbščiausios šeimininkės vis dėlto valgo pačių keptą duoną, tai pastebima iš aktyvaus grūdų, sėklų pirkimo. Batonai, kaip ir anksčiau, išliko gerai perkamu produktu.

Apie pora šimtų litų per mėnesį mokantys už vietą turguje, neskaitant patento, prekybininkai taip pat nusivylę. Lygindami šių ir praėjusių metų pardavimus, jie liūdnai konstatuoja, kad šiemet prekyba kaip niekada vyksta vangiai. Šiokią dieną turguje veikia gal pora daržovių paviljonų ir tų pačių prekeiviai apgailestauja, kad klientų sulaukia labai mažai. Prekeivė Rima iš Lekėčių seniūnijos paklausta, ką labiausiai perka, pagalvojusi atsako: „Nieko neperka. Šeštadieniais biskį pagyvėja, bet šiaip sau...“ Vienintelę labiau perkamą daržovę ji įvardija kopūstus raugimui. Rima tvirtina, jog pirkėjai nusidera: „Nusidera, žinokit, nusidera. Po 50 ct nusidera.“

Pardavėjai tvirtina, kad produkcija vietinė ir tikina, kad atvežtiniais vaisiais ir daržovėmis neprekiauja. Jų nuomone, mažas perkamumas susijęs su tuo, kad daug žmonių išvykę į užsienį.

Šakių rajonas – žemdirbių kraštas. Daugelis čia visko užsiaugina tiek, kad daržovių ir vaisų užtenka ne tik sau, bet ir kaimynams. Neretai rudenį vyksta savotiški barteriniai manai – keičiamasi tuo, kas ko daugiau turi užsiauginęs. Rajono mastu tai atima nemažą dalį prekybininkų pelno. Be to, ženkli dalis pinigų keliauja į smulkių pardavėjų rankas, kurie dažniausiai savo produkciją parduoda siaurame nuolatinių klientų ratelyje, ypač tai pažymėtina kalbant apie mėsos, pieno gaminius. Neretai iš vietinių kepėjų užsisakoma saldumynų, dažniausiai šventėms. Daugelis tokių smulkių pardavėjų dirba be patento, bet jų klientai jaučiasi garantuoti produkcijos kokybe.

Kai žmonės gali gauti maišą bulvių iš pažįstamų už 10 litų, jie nemoka turguje 80 ct už kilogramą. Kai kas perka iš Kauno pardavėjų, kurie pasiūlo žemesnes kainas.

Šakiečiui nesunku šeštadienį nuvykti iki Kaune esančio Aleksoto turgaus, kur prekių įvairovė apsilankymą turguje paverčia malonia savaitgalio pramoga, o ir kainos tos pačios ar net mažesnės. Pavyzdžiui, litrą spanguolių ten galima įsigyti visu litu pigiau.

Kaip visada svarbiausių pirkinių sąraše išlieka pieno produktai, mėsa bei akcijinės prekės. Akcijų šakiečiai itin laukia ir dažnai „gaudo“ jas, vienus produktus pirkdami vienoje, kitus – kitoje parduotuvėje.

Kalbėdami apie rudens tendencijas, pardavėjai teigia, jog tradiciškai mažiau domina tokios vasaros prekės kaip alus, pastebima, kad labiau norisi stipresnių gėrimų. Kur kas mažiau išgeriama ir vaisvandenių, mineralinio vandens, daugiau perkama arbatos, kavos. Ledai dažniausiai perkami ne porcijomis, o didesnėmis pakuotėmis.

Artėjant Vėlinėms, gan stipriai padidėjo kapų žvakių poreikis. Turguje chrizantemas pardavinėjanti Regina iš Šakių tvirtina šiemet sulaukianti mažai pirkėjų.

Užpraėjusiais metais loterijos bilietų pardavimai buvo išaugę, tačiau vėliau sumažėjo ir dabar stabilizavosi. Loterijos bilietus labai mėgsta pirkti pensininkai, gavę pensijas, taip pat yra nuolatinis, ir tikrai nemažas, lošėjų ratas.

Prekybininkai teigia, jog pagal poreikį loterijos bilietus galėtų statyti greta tokios pirkinių grupės kaip saldumynai. Populiariausios loterijos – „Vikingo“ ir „Teleloto“.

Jei per mėnesį vienoje parduotuvėje jų parduota už 8200 litų, tai laimėta tik 2000 litų. Tačiau tokie skaičiai nei kiek neprasklaido iliuzijų tų, kurie dar svajoja apie savo milijoną.