Kasmetiniame Baltijos kultūros komiteto posėdyje, šiemet surengtame Rygoje, aptartos bendros Lietuvos, Estijos ir Latvijos iniciatyvos kultūros srityje, taip pat pasikeista informacija dėl šalių veiksmų kultūros politikos srityje.
Susitikime kalbėta apie būtinybę stiprinti visuomenių atsparumą per kultūrą. „Šiandienos geopolitiniame kontekste visuomenių atsparumo per kultūrą stiprinimas yra neatsiejama nacionalinio, regioninio ir tarptautinio saugumo dalis. Baltijos šalių bendradarbiavimas šioje srityje svarbesnis nei bet kada anksčiau, jį privalome ir toliau auginti“, – sakė Lietuvos delegacijai vadovavusi kultūros viceministrė Edita Klaunauskaitė.
Susitikime taip pat aptartas pasirengimas kultūros paveldo apsaugai ginkluotų konfliktų ir kitų krizių metu. Šalys pabrėžė, kad tai yra nacionalinio saugumo dalis, tačiau matomas poreikis stiprinti tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą. Reaguodami į tai, Lietuvos atstovai pasiūlė steigti specializuotą Baltijos šalių paveldo apsaugos ekspertų tinklą, kuris koordinuotų pasirengimą ir keitimąsi informacija. Taip pat išreikšta tvirta parama Estijos iniciatyvai ieškoti bendro europinio sprendimo dėl ilgalaikio skaitmeninio kultūros paveldo saugojimo ir pabrėžta būtinybė teikti visokeriopą pagalbą Ukrainai saugant jos paveldą.
Komiteto posėdyje taip pat aptarta Baltijos kultūros fondo veikla – jo administravimą nuo šių metų trejų metų ciklui perėmė Lietuvos kultūros taryba. Atsižvelgiant į siūlymą ateityje dvigubinti fondo biudžetą, sutarta, kad sprendimus bus galima priimti po 2026 m. planuojamo fondo poveikio vertinimo. Taip pat diskutuota dėl idėjos steigti atskirą Baltijos kino ir televizijos fondą, skirtą bendrai produkcijai remti.
Trišalis bendradarbiavimas Baltijos kultūros komiteto formatu susijęs su Baltijos Ministrų Taryba, įkurta 1994 metais. Kitąmet susitikimą planuojama surengti Estijoje.
Daugiau skaitykite : https://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/baltijos-salys-derina-kulturos-politika-demesys-visuomeniu-stiprinimui-per-kultura/
Eduardas iš Griškabūdžio:
