Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursą laimėjo režisieriaus Jauniaus Juodelio eskizas „Balta drobulė“

Laureatai ir komisijos nariai. Organizatorių nuotr.

Kultūros ministerijos ir Varėnos rajono savivaldybės kasmet organizuojamo Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso komisija 2025 m. laimėtoju išrinko teatro „Utopia“ pateiktą eskizą pagal Antano Škėmos romaną „Balta drobulė“ (režisierius Jaunius Juodelis). Vadovaudamasi konkurso nuostatais spektakliui sukurti Kultūros ministerija skirs 20 275 eurus.

„Eskizas vystomas kaip vizualinės dramaturgijos eksperimentas, kuriame tekstas jungiamas su kūnu, šviesa, objektu, ritmu, choreografija ir garso struktūra. Jame pristatoma pagrindinė spektaklio tema – žmogaus tapatybės praradimas, atsiveriantis per vidinės savasties fragmentaciją, trauminę atmintį, šeimos įrašytą gėdą ir bandymą įsirėžti į pasaulį, surasti jame savo vietą ir save patį. Šios temos plėtojamos nenaratyvine, o asociatyvia logika: kiekviena scena – tai vizualinė skeveldra, kurioje Garšva veikia kaip pasąmoninis žmogaus architektas. Kiekvieną jo sluoksnį gali įkūnyti vis kitas aktorius – taip atskleidžiamas AŠ trapumas, vidinės tapatybės daugiabalsiškumas“, –  pažymi teatro „Utopia“ direktorius Jonas Kuprevičius.

Šiemet Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursui parodyti aštuoni darbai. Juos vertino Valstybės scenos meno įstaigų asociacijos atstovės Elona Bajorinienė, Giedrė Vosylienė, Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos atstovai dr. Rusnė Kregždaitė, Jonas Tertelis, Varėnos rajono savivaldybės atstovė Laima Denutienė bei kultūros ministro pasirinkti atstovai Margarita Alper ir Oskaras Koršunovas.

Komisijai pirmininkavęs režisierius O. Koršunovas pastebėjo, kad kūrybinės grupės ir atlikėjai buvo puikiai pasiruošę konkursui, mažiausiai trys darbai buvo verti tapti spektakliais. „Laureatas Jaunius Juodelis eskizu „Balta drobulė“ sužavėjo komisiją savita režisūrinio mąstymo kryptimi, originalia interpretacija, sceniniais vaizdais, bylojančiais pamatinius dalykus“, – teigė O. Koršunovas.

Be laimėtojo, didelio komisijos dėmesio sulaukė Gretos Štiormer dokumentinės pjesės eskizas „JAV DIPUKAI“ (aut. Gabrielė Labanauskaitė) bei Pauliaus Markevičiaus dramos spektaklio eskizas „Pas mus šventė“ (aut. P. Markevičius).                                                          

„Džiaugiamės galėdami šiuo konkursu inicijuoti naujų scenos meno kūrinių pagal lietuvių literatūrą sukūrimą, suteikti pasitikėjimą jauniems kūrėjams bei juos paskatinti ieškoti savitos teatrinės kalbos. Konkursas išties svarbus, nes skatina nevyriausybinį sektorių iš visos Lietuvos aktyviai dalyvauti ir ieškoti bendradarbiavimo, partnerysčių su valstybės teatrais naujiems spektakliams sukurti. O didiesiems teatrams tai gera proga sutikti naujų talentų bei atrasti naujų projektų lietuvių autorystės pagrindu“, – akcentuoja kultūros viceministrė Edita Klaunauskaitė.

Dalios Tamulevičiūtės premija įsteigta 2009 m., siekiant puoselėti lietuvių literatūros autorių kūrybą Lietuvos teatrų scenose. Pirmiesiems konkursams buvo pateikiami dramos kūrinių eskizai. Atrinkus geriausią eskizą, buvo skiriama premija spektakliui sukurti. Nuo 2011 m. premija teikta už geriausią sukurtą spektaklį jo kūrybinei grupei. 2016 m. pradžioje pakeisti nuostatai – dabar vėl vertinami eskizai. Spektakliui sukurti Kultūros ministerija skiria 20 275 eurus, monospektakliui – 8 690 eurų. Spektaklis pagal jį laimėjusią paraišką turi būti suvaidintas Dalios Tamulevičiūtės vardo profesionalių teatrų festivalio atidaryme Varėnoje.

Kultūros ministerijos įsteigto Dalios Tamulevičiūtės konkurso laimėtojas apdovanojamas ir jam įteikiamas atminimo ženklas per režisierės gimimo dieną – rugsėjo 30-ąją.

Organizatorių nuotraukoje – laureatai ir komisijos nariai

Daugiau informacijos: https://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/dalios-tamuleviciutes-lietuviu-autoriu-scenos-meno-kuriniu-konkursa-laimejo-teatro-utopia-eskizas/

www.europospulsas.lt

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.