Anglų sprendimas atsiskirti nuo Europos Sąjungos sukėlė sumaištį šalyje. Kaip apie šiuos įvykius atsiliepia emigrantai iš mūsų rajono?

Anglų kalbos mokytoja Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje dirbusi 41-erių Vaida Venckūnienė Anglijoje gyvena jau dvejus metus. Ten ji dirba projektų vadove, mokytoja. Moteris britų sprendimą vertina nepalankiai: „Šis rimtas istorinis sprendimas žmonėms buvo tikrai nelengvas, nes kasdienybėje buvo juntamas žmonių nerimas, nežinomybė.“

Anot V. Venckūnienės, buvo įdomu stebėti nuotaikas po balsavimo, nes daug kas pabrėžė, kad nesitikėjo tokių rezultatų. „Pasirodė užrašai – „Europos Sąjunga, mes su Jumis!“, prasidėjo demonstracijos Londono centre, pakartotinio referendumo rengimo iniciatyva... Net dalinamos rožės europiečiams praeiviams... Kaimynystėje gyvenanti britų šeima manęs paklausė: „O kaip mes vyksim atostogų į Europą?“ Neslepiamas faktas, kad dauguma britų nedirbtų už minimalią algą ir taip sunkiai, kaip mūsų tautiečiai. To niekada man nepaneigė ir patys mano pažįstami britai“, – kalbėjo V. Venckūnienė.

„Juokais ir rimtai tenka pridurti: pats oras buvo nepalankus balsavimui, dėl stiprios liūties dalis viešojo transporto buvo paralyžuota: strigo traukiniai, buvo dideli eismo kamščiai...“ – sakė moteris.

Mistiškai dingęs balsavimo lapelis

Faktas, kad šalininkai už išstojimą vedė labai aktyvią propagandą, pvz., paskutinį vakarą prieš balsavimą prie traukinių stoties žmonės buvo klausiami, ar eis balsuoti, dalinami lankstinukai už išstojimą. Į namus pati gavau bent 3 lankstinukus, paaiškinančius, kodėl Jungtinė Karalystė turėtų išstoti iš Europos Sąjungos ir, deja, nė vieno, kodėl turėtų likti“, – pastebėjo V. Venckūnienė.

Moteris teigia, kad tikrai ne visi europiečiai, gyvenantys ir mokantys mokesčius Jungtinėje Karalystėje, buvo tinkamai informuoti, kad jie irgi gali balsuoti. „Trūko informacijos, kur ir kaip registruotis. Aš pati, nors ir užsiregistravau balsavimui, deja, balsavimo lapelis „mistiškai“ dingo... nors patvirtinimas, kad sėkmingai užsiregistravau, atėjo...“ – pasakojo moteris.

Nukentėjo pažįstami

Ji teigia, kad iš oficialių šaltinių gavo patvirtinimą, kad niekas nesikeičia ir visi tebedirba pilnomis teisėmis kaip Europos Sąjungos piliečiai, nes nėra vyriausybės sprendimo ir dar laukia dveji metai derybų dėl išstojimo. „Tačiau kai kurių lietuvių pažįstamų rate, deja, jau turime diskriminacijos pavyzdžių: sumažintas darbo krūvis, vaikų užgauliojimai parke, net apmėtyti langai kiaušiniais... Pati liūdniausia istorija, kad poliklinikoje buvo neišrašyti vaikui priklausantys vaistai, nes gydytoja paaiškino, jog „negali išrašyti vaistų, nes po dvejų metų jums jau nepriklausys!!! – pasakoja V. Venckūnienė ir priduria: – Turiu vilties, kad tai tik pavieniai neišmanymo pavyzdžiai: nežinojimas, baimė yra patys blogiausi patarėjai.“

Nuo algos iki skolos

Ji teigia: pats faktas, kad ši šalis išstos iš Europos Sąjungos, tikrai nelems jos sprendimo grįžti. „Kaip ir prieš išvažiuojant, taip ir dabar neatsisakau minties kada nors grįžti į Lietuvą, nes ilgesys savo kraštui, giminėms, draugams labai didelis. Tačiau kol mūsų valstybė negali užtikrinti orios algos žmogui, norinčiam dirbti ir padėti įsitvirtinti savo vaikams, turiu ieškoti geresnės galimybės. Būti drąsiam ir darbščiam reikia visur, todėl norisi, kad, baigus aukštąjį mokslą, nereikėtų gyventi nuo algos iki skolos... O jeigu Jungtinė Karalystė uždarys duris, kažkur juk atsidarys langas“, – optimizmo nepraranda energinga kraštietė.

Stebės, kaip plėtojasi įvykiai

Dvylika metų gyvenanti Anglijoje 55 metų Laima Kairiene ten dirba vaistininke. Tą patį darbą ji dirbo ir gyvendama Šakių rajone. Moteris, kaip ir ankstesnė pašnekovė, labai neigiamai vertina britų sprendimą atsiskirti nuo Europos Sąjungos.

Ji pastebi, kad britų nuotaikos po balsavimo rezultatų paskelbimo labai prieštaringos, kaip ir patys balsavimo rezultatai. „Pralaimėjusioji pusė yra labai nepatenkinta, nes už pasilikimą Europos Sąjungoje daugiausia balsavo jaunimas (18–24 m. grupė). Po referendumo vyko daug demonstracijų. Nemanau, kad žmonių nuomonės pasikeitė iškart po balsavimo, tik labai paaštrėjo skirtumas. Be to, už išstojimą daugiausia balsavo neišsilavinę ir žemas pajamas gaunantys žmonės“, – pasakojo L. Kairienė.
Pasak jos, paaštrėjo rasistinės nuotaikos: „Girdėjau apie išpuolius prieš emigrantus, pačiai patirti neteko. Veikia specialios telefono linijos, kur galima raportuoti apie patirtus išpuolius.“

L. Kairienė prisipažįsta visada galvojanti apie grįžimą į Lietuvą. Ar pagreitins jos sprendimą išstojimas iš Europos Sąjungos, parodys ateitis. „Tai priklausys nuo to, kaip vystysis šios šalies santykiai su Europos Sąjunga ir kokia bus ekonomine padėtis“, – sako moteris.