Šakiuose neperseniai bankrutavo M. Papiškerio ir Co firma. Ji vertėsi stambia arklių prekyba. Arklius eksportuodavo į Latviją. Sako, kad šis bankrotas, kaip ir daugelis šiais laikais, turi juodą šešėlį. Firma anksčiau turėjo pasitikėjimą visuomenės tarpe ir naudojosi vietos bankų bei privačių asmenų dideliais kreditais. Kalbama, kad jų bankrotas siekia kelis šimtus tūkstančių litų. Be to, iš ūkininkų yra paėmę daug arklių, už kuriuos pinigus dar nesumokėję. Bankrutavusio p. Papiškerio brolis dirba vietos notaro kontoroj. Sako, kad dėl šios priežasties bankrutavusios firmos kreditoriai kai kada vekselius turėdavo protestuoti kitų miestų notarų kontorose, nes Šakiuose dėl tos giminystės peranksti paslaptį sužinodavo vekselių davėjai ir žirantai ir griebdavosi visokių kombinacijų. („Suvalkietis“, 1931 10 18, p.5)
Lekėčiuose langus daužo „meteoras“. Lekėčių kaime pas J. Puidą buvo didelis robaksas. Ten mergužėlėms valso sūkuriuose alpstant, staiga pro langą kažkas įkrito kambarin. Pasklido šnekos, kad tai meteoras. Bet vietoj meteoro radosi išdegusi plyta, kuri, matyt, atkeliavo ne iš erdvės beribių, bet iš netolimo kaimo. Mat iš ten buvo atsilankę keletas spritnų padaužų. („Suvalkietis“, 1931 10 18, p.5)
Naumiestis. Daugiau tautinės savigarbos! Spalio 9 d. vietinis šaulių būrys surengė 13-kos metų Vilniaus pagrobimo minėjimo ir ryžtumo dieną. Paskaitas laikė mok. O. J. Smelevičius ir mok. p. P. Barkauskas. Pastarasis ypač vaizdžiai nupiešė ekonominę, politinę ir kultūrinę Vilniaus rolę visam lietuvių tautos gyvenimui. Choras padainavo „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ ir kit. Minėjime dalyvavo gana skaitlingas visuomenės būrys, tik kai kurie Naumiesčio aukštieji ponai nerado reikalo atsilankyti, dar kartą parodydami visuomenei „gražų“ pavyzdį. Kalbama, kad neturėjo laiko atvykti – „vakarieniavo“. Ponai! Nejaugi jūsų širdys tiek suakmenėjo, kad nebojat net švenčiausių Tautos reikalų!.. Sakykit, ar ilgai taip bus? Dar vienas mūsų inteligentų apsileidimo pavyzdys ponas adv. J.S. Nors minėjime ir nedalyvavo, bet taip „ščyrai“ minėjo, kad tautos vėliavą su gėdula ant rytojaus apie 12 val. tik policijai įsikišus nuėmė. Teko matyti, kaip Širvintos vokiečiai eidami galvas kraipė ir viens kitam juokdamiesi rodė, kaip mes lietuviai mokam gerbti savo tautos vėliavą. Galima būtų nutylėti, jei tai būtų atsitikę tik pirmų kart, bet su širdgėla reikia pripažinti, kad tokie ir panašūs reiškiniai dažnai pasikartoja, tuomi darydami mums gėdą. O svetimšaliams duoda progos sudaryti savotišką nuomonę apie mūsų tautą. („Suvalkietis“, 1933 10 15, p.5)
Lekėčiuose valsčiaus tarybos posėdis įvyko spalių 9 d. savivaldybės raštinėje. Dalyvavo 15 tarybos narių. Posėdį pradėjo ir pranešimą apie atliktus darbus padarė valšč. viršaitis Jonas Mačiulaitis. Šiais metais, viešųjų darbų fondo lėšomis, buvo vykdomi dideli darbai kelių tvarkyme. Pirmos rūšies kelyje buvo kasami kalnai ir pilami slėniai. Darbų sąmata siekia apie 8.000 litų. Valšč. taryba pageidavo, kad būtų įsteigtas Lekėčių apylinkės teismas, kaip buvo prieš karą. 1936 m. biudžetas priimtas Lt. 21.172. („Suvalkietis“, 1935 10 20, p.2)
Šakiuose apskrities tarybos posėdis. Priimtas 1937 m. biudžetas, aptarta ligoninės, mokyklų statymo ir kiti savivaldybės reikalai. Iš žymesnių išlaidų, kurios yra numatytos sekančių metų darbams vykdyti, paskirta kelių žvyravimui 26.000 lt, Šakių miesto mokyklai statyti 39.870 lt, mokyklų remontui 4.000 lt, sveikatos centro Šakių skyriui pašalpos 2.400 lt, naujų tiltų statybai – 5.433 lt, beturčiams mokiniams šelpti – 3.500 lt. Galutiniams apskrities ligoninės įrengimui ir Šakių m. 10 kompl. mokyklos rūmų statymui nutarta užtraukti 120.000 lt paskolos, iš jų 70.000 lt ligoninei ir 50.000 lt mokyklai. Be to, taryba priėmė eilės vieškelių rūšims pakeitimo ir jų ištiesinimo projektų. Sėkmingesniam kelių taisymui ir lyginimui nutarta pirkti motorinę kelių taisymui mašiną. Išrinkta melioracijos ir darbo pajamų mokesčių komisija. („Suvalkietis“, 1937 10 18, p.3)
Eduardas iš Griškabūdžio:
