Naumiestis. Nešvarios patarnautojos. Pačiame miesto centre yra didelis Finkelšteinienės, arba kaip vietos žmonės vadina „Notkio“ restoranas. Tas vienas restoranas mieste ir yra, kur galima ne tik išgerti, bet ir pavalgyti, na reikalui esant dar randasi vietos ir pernakvoti. Todėl nenuostabu, kada tik užeisi, visada pilna žmonių. Be to į Naumiestį esantį visai prie vokiečių sienos ateina daug vokiečių, kurie ir neiškenčia neužėję pas „Notkų“ paragauti lietuviško „macniojo skytsmilio“. Ypatingai į akis tuojau krinta nešvarios, suskretusiais rūbais, suįžūlėjusios patarnautojos, kurios neša į stalus pietus ir gėrimus. Jautresnės širdies žmogui tai pamačius „šlekta“ darosi. Kokį įspūdį tai padaro Vokietijos žmonėms, kurie ir tą restoraną atsilanko, aišku be paaiškinimo, jeigu jau ir savieji, kurie prie švaros ne taip pripratę, irgi stebisi („Suvalkietis“, 1930 07 27, p.3)
Lukšiai. Reikalingas gydytojas. Lukšiuose jau nuo 1922 metų yra vaistinė, bet gydytojo, kuris panorėtų Lukšiuose apsigyventi, iki šiol neatsirado, nors apylinkės gyventojai gydytojo labai pageidautų ir praktiką galėtų turėti nemažą. Dabar susirgus prisieina kreiptis į Šakių miesto gydytojus, kuriuos ne visuomet galima rasti namie. Gimdyves moteris iki šiol aptarnaudavo gudresnės kaimo bobelės, iš ko būdavo daug nelaimingų atsitikimų. Šis reikalas pasitaisė apsigyvenus pereitais metais Lukšiuose akušerei p-lei Jaušekvičaitei, kuri per trumpą laiką įgijo gyventojų pasitikėjimą. Akušerė miestelyje turi nuosavas namus, kuriuos dabar remontuoja ir mano pritaikyti gimdymo ligoninei, o vėliau kviestis kokį gydytoją ir atidaryti įvairi ligų ligoninę. Jei tik atsiras gydytojas, kuris sutiktų Lukšiuose apsigyventi, Lukšiai turės ligoninę, kas gyventojams būtų labai naudinga. („Suvalkietis“, 1930 07 27, p.4)
Didelės meilės liūdnas galas. Liepos 10 d. vakare pas Lukšių val. Bališkių k. ūkininkaitę p-lę N. atvyko jos sužadėtinis. Sužinojęs, kad ji jau turi kitą kavalierių ir su juo nenori turėti jokių reikalų, labai supyko ir pradėjo triukšmauti ir grasinti. P-lė vylingais pažadais jį nuramino ir paslėpusi spintoje liepė palaukti iki ji ateisianti gulti, bet vieton ateiti gulti ji pranešė apie svečią savo kavalieriui. Tas jį norėjo iš spintos išprašyti, bet sužadėtinis pamatęs, kad jis yra apgautas, pradėjo grasinti visus iššaudysiąs. Kadangi jis ranką laikė kelnių kišenėje, tai visi išsigandę išsibėgiojo ir apie įvykį pranešė policijai. Atvykus policijai sužadėtinį suėmė, bet pas jį jokio ginklo nerado. Pernakvojęs daboklėje jis vėl nuėjo pas p-lę ir pradėjo triukšmauti. Kavalierius, žinodamas jog sužadėtinis neginkluotas, jį gerokai apkūlė išvijo. Taip liūdnai baigėsi sužadėtinio nelaiminga meilė. („Suvalkietis“, 1931 07 26, p.4)
Lekėčių apylinkėje yra 40 radio aparatų, 39 detektoriniai ir 1 lempinis. Telefono abonentų 10. Paštas turi du užmiesčius laidus: Lekėčiai — Lukšiai ir Lekėčiai — Zapyškis. Dar yra vadinamų radio „zuikių“, kurie nesumokėję lito girdi balsą Kipro ir kit. Vietomis, kur skardiniai stogai, nėra nė antenos, o kambary skamba naujienos. („Suvalkietis“, 1933 07 23, p.2)
Vagia iš kišenių. Liepos 13 d. dienos metu Juozui Krikščiūnui, besimaudant Giedraičių kaime, Šakių v., iš jo rūbų kišenių buvo pavogtą 120 litų. Vėliau išaiškinta, kad vagystę papildė senas recidivistas Bakanevičius—Bakanas Antanas. Vedama kvota. („Suvalkietis“, 1935 07 25, p.4)
Šakių miesto turgavietėje iš Stelmokaitės Leonoros pavogė 80 kiaušinių, uogų ir daugiau kitų daiktų. Vagyste įtarta Antanaitienė Agota. Vedama kvota. („Suvalkietis“, 1935 07 25, p.4)
Eduardas iš Griškabūdžio:
