„Jauna ir maža dar ta mano kolekcija, bet su laiku, tikiuosi, turėtų ūgtelėti“,- sako fotografija besidominti Šakių rajono policijos komisariato pareigūnė Aušra Mockevičiūtė, maždaug prieš dvejus metus netikėtai pradėjusi kolekcionuoti senąją vaizdo ir fototechniką.  

 

 

Fotografavimas kaip pomėgis Aušrą lydi jau septynetą metų, o štai senus ir , regis, niekam tinkamus fotoaparatus ji pradėjo kolekcionuoti visai neseniai,- tik prieš dvejus metus. Per šį gana trumpą laiką pareigūnė jau spėjo sukaupti kelių dešimčių įvairių fotoaparatų bei video aparatūros kolekciją. A. Mockevičiūtei anksčiau teko dirbti Kriminalinės policijos padalinyje kvotėja, vėliau - eksperte. Dirbant šį darbą, jai dažnai tekdavo rankose laikyti fotoaparatą, tačiau juo būdavo fiksuojamos tik tamsiosios gyvenimo pusės. „Norėjosi pro fotoobjektyvą matyti ir kažką gražesnio, širdžiai mielesnio. Labiausiai mėgstu fotografuoti gamtos vaizdus. Fotografavimas - tai tik mano laisvalaikio pomėgis. Gana atsitiktinai šovė mintis pradėti kolekcionuoti fotoaparatus. Gal todėl, kad su jais nuolat teko turėti reikalų tiesioginiame darbe“,- sakė pašnekovė, šiuo metu dirbanti rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio Bendruomenės pareigūne.

Šakietės A. Mockevičiūtės sukaupta fototechnikos kolekcija įkurdinta jos darbo kabinete. Anot pareigūnės, tvarkydama darbe spintą, rado senų neveikiančių fotoaparatų,- jie ir atsidūrė ant sieninės lentynos. Kadangi draugų ir kolegų dėka senų ir nereikalingų, veikiančių ir neveikiančių fotoaparatų skaičius pamažu pradėjo augti, teko ant sienos kabinti vis naujas ir naujas lentynas. Ant jų dabar sudėti Poloroid, Pentax, Smena, FED, Zenit, Vilija ir kiti, daugiausia tarybinius laikus menantys juostiniai bei skaitmeniniai fotoaparatai. Seniausias ir įspūdingiausias kolekcijoje – vidutinio formato dumplinis fotoaparatas Atacor Nr.1. Aušra prisipažino nesanti senosios fototechnikos žinovė, tad ko nors daugiau apie savo surinktus eksponatus negalinti pakomentuoti. Jos manymu, būtų gerai įspūdingiausią kolekcinį dumplinį aparatą ateityje restauruoti.

Ši fotoaparatų ir kitos vaizdo technikos kolekcija didėja pirmiausia kolegų ir draugų dėka. „Štai šitą fotoaparatą parvežė vienas mano kolega, - jam atidavė kažkoks senukas, norėjęs sugedusį aparatą išmesti. Šį fotoaparatą gavau iš Jonuko Merčaičio“,- rodydama senosios kartos fotoaparatus pasakojo Aušra. Ji džiaugiasi, kad šį jos pomėgį supranta ir palaiko visi kolegos.

„Šiemet rengdama giminės susitikimą ir ieškodama senų šeimos nuotraukų, pati įsitikinau, kad fotografijos tikrai turi išliekamąją vertę. Žinoma, dabar, gyvendami naujų technologijų amžiuje, nuotraukoms saugoti naudojame kompiuterių laikmenas, kompaktinius diskus. Seniau žmonės gamino nuotraukas ir jas klijavo į fotoalbumus. Prie progos susėsdavo, pavartydavo, pasišnekučiuodavo, pasidalindavo prisiminimais. Dabar šitokio bendravimo, deja, trūksta,“ – kalbėjo Aušra.

Kol kas savo nuotraukas ji kaupia kompaktiniuose diskuose. „Kai žinai šiandieninių fotoaparatų galimybes, supranti, kad fotografuojant su geru veidrodiniu fotoaparatu, nuotraukų kokybė daug geresnė nei su skaitmenine „muiline“. Tačiau kol aš fotografuoju tik savo malonumui, man užtenka ir paprasto fotoaparato“,- kalbėjo Aušra, su šypsena pridurdama, kad dabar dar pasitaupys, o išėjusi į pensiją (turi jau daugiau kaip 17 metų pareigūnės darbo stažą) būtinai nusipirks tikrai gerą fotoaparatą ir savo pomėgiui skirs kur kas daugiau dėmesio ir laiko.