Zanavykų krašto muziejus organizavo dviejų savaičių ekspediciją „Geležiniai kryžiai Šakių krašte“. Buvo aplankytos Sutkų, Ilguvos,  Paežerėlių, Žemosios Panemunės, Kašelių, Kretkampio, Lukšių ir Šakių kapinės. Ekspedicijoje dalyvavo Zanavykų muziejaus darbuotojai ir mokslininkė menotyrininkė Jolanta Zabulytė.

 

Pasak menotyrininkės J. Zabulytės, aplankytose Šakių rajono kapinėse aptikta vertingų metalinių antkapinių paminklų: užfiksuoti unikalūs, kol kas Lietuvoje neaptikti, bei kai kurie rečiau sutinkami lietų kryžių pavyzdžiai (Žemosios Panemunės, Paežerių, Lekėčių kapinės ir kt.), nemažai vietinių kalvių ir profesionalių meistrų dirbtuvėse pagamintų antkapinių XIX a. pab. – XX a. I pusės kaltų kryžių.

„Kai kurie rasti kryžiai turi savitų bruožų. Įdomaus dekoro sovietmečiu populiarūs vamzdiniai kryžiai (Stankų kapinės). Kretkampio kapinėse rastas ir apnykęs, restauracijos reikalaujantis buvęs puošnus 1933 metų medinis kryžius. Lietuviškoms kapinėms būdingų senų medžių draugija nudžiugino labai jaukios Lekėčių ir Žemosios Panemunės kapinės, tačiau to negalima pasakyti apie mirusiųjų ramybę saugojusių šimtamečių ąžuolų mirtimi paženklintų Zyplių ir Šakių kapinių vaizdą“, - pastebėjo J. Zabulytė.

Sėkminga pradžia paskatino muziejaus darbuotojus imtis nuodugnesnio darbo – kaupti visą medžiagą apie rajone esančius metalinius ir medinius kryžius ir atlikti nuodugnesnius jų tyrinėjimus. Kitais metais žadama parengti projektą ir darbą tęsti aplankant ir kitas Šakių rajone esančias kapines. Reikia pastebėti, kad daugiausia dėmesio sulaukia laikui neatsparūs mediniai paminklai, o lieti ir kaltiniai kryžiai, manoma, amžini. Deja, laikas ir žmonių abejingumas, neretai ir piktavališkumas mažina šių paminklų skaičių kapinėse, o nesant sisteminio fiksavimo ir tyrimo daug paminklų negrąžinamai prarandama. Nors kaltiniai kryžiai aptarti ne vienoje publikacijoje, iki šiol neturime šių kalvių dirbinių vientiso vaizdo, nėra atskirų Lietuvos sričių ir konkrečių vietovių kryžių ypatumų analizės.

„Draugo“ inf.