Žvalgėsi po bendruomenių verslus

bca kelioneRugsėjo 10 dieną rajono bendruomenių centrų atstovai ir Šakių krašto vietos veiklos grupės darbuotojos dalyvavo Šakių bendruomenių centrų asociacijos suorganizuotame išvažiuojamame renginyje ,,Po bendruomenių verslus pasižvalgius“. Jo metu buvo aplankytos septynios verslumą plėtojančios bendruomenės.
 
Nuotr. Tarpučių „čerauninkai“ renginio dalyvius ne tik su savo verslu supažindino, bet ir pasiūlė paragauti pačių surinktų žolelių arbatėlių, užpiltinių ir kitokių gardumynų.
 
Pirmasis sustojimas – šiuo metu labai gyvybingas Tarpučių bendruomenės centras, įsikūręs senoje, bet patraukliai renovuotoje mokykloje. Šios bendruomenės nariai save vadina „čerauninkais“. Mat jie renka ir džiovina įvairiausias gydomąsias žoleles,  obuoliukus ir uogas. Be to, čia galima įsigyti ir iš jų pagamintų visokiausių užpiltinių ir įtrintinių. Tarpučių bendruomeniečiai su savo lobiais lankosi įvairiose mugėse, o šiemet ir į Dainų šventę nukako. Tokių išvykų tikslas – ne tik ką nors naudingo pamatyti, bet ir savo prekę pasiūlyti.

Iš Tarpučių renginio dalyviai patraukė tiesiai į Panovių bendruomenės centrą, kuris vienas iš pirmųjų užsiėmė verslumu. Sunykus pagrindinei mokyklai, liko puikios, gerai prižiūrėtos patalpos ir didžioji jos turto dalis.  Pradinė mokyklėlė parsikėlė į kitas patalpas, išsinešdama tik tai, kas jai reikalinga. Taigi centrui atitekusi sodyba su visais jos priklausiniais, būdama nuostabioje vietoje, ant paties gražuolės Šešupės kranto, jau pati savaime turi daug patrauklumo magnetizmo. Jį keleriopai padidina įkvepiantis šios bendruomenės veiklumas. Čia pilnai įrengta sporto ir turizmo bazė – nuo pasiplaukiojimo baidarėmis iki poilsio sutvarkytame pašešupyje. Panoviečiai čia svarsto įkurti ir amatų centrą, kuriame galėtų pasiūlyti keletą edukacinių programų - naminės duonos ir šakočių kepimą.

Pasidairę po Panovius,  keliauninkai pasuko Voverių bendruomenės link. Ši nuo seno savo gražia gamta garsėjanti vietovė visai neseniai įgijo dar vieną patrauklumo akcentą – bendruomenė sutvarkė tvenkinį, kurį maitina Šešupės intakas Jotija. Tai tikras rekreacinis lobis, kurį voveriečiai puikiai išnaudojo poilsiui prie vandens. Jų verslo kryptis – lankytojų pritraukimas per aktyvaus sporto propagavimą ir, kaip ir kitur, apmokamą tam teikiamų priemonių panaudą. Tam buvo įsigyta baidarių ir vandens dviračių, pastatyta didžiulė pavėsinė su židiniu, įrengtos krepšinio ir automobilių stovėjimo aikštelės, baigiamas įruošti nedidukas viešbutėlis.

Kitas sustojimas – Sudargas. Čia įsikūręs bendruomenės centras, iki šiol neturėjęs jokių patalpų, dabar per ES LEADER metodo iniciatyvą ir rajono paramą praturtėjo nauja bendruomenės seklyčia. Ji tapo sudargiečių pasirengimu startui į verslą. Mat bendruomenė partnerystės pagrindais dalyvavo Šakių verslo informacijos centro projekte ,,Bendruomeninio verslumo skatinimas ir turistų pritraukimas tradicinių amatų pagalba“. Pagal šį projektą čia buvo pravesti keli teoriniai ir praktiniai seminarai, kuriuose net dvi dešimtys aktyvių bendruomeniečių įgijo naujų labai reikalingų žinių ir drąsos pradėti savo verslą. Tos drąsos bendruomenei užteko paruošti dokumentaciją tradicinio vietovės produkto – konditerinių baravykų sertifikavimui. Nors vis dar laukiama atsakymo,  ,,Sudargo baravyko“ klubo baravykai ir toliau čia ,,dygsta“. Be to, šį kraštą ir verslą garsina bitininkystės paveldą saugojanti ir plėtojanti jau ketvirtoji Žilaičių šeimos karta. Be daugelio kitų bičių produktų čia galima įsigyti ir Sudargo simboliais puoštų vaškinių žvakių.

Iš Sudargo renginio dalyviai nuvyko į Gelgaudiškį, garsėjantį naujam gyvenimui pakilusiais nepaprasto grožio dvaro rūmais. Gyvybę jiems įkvėpė ne kas kitas, o vietos bendruomenė, nuolat besirūpinanti ir jų nepigiu išlaikymu. Tam ypač pasitarnavo verslumą skatinantys renginiai - nuo teatralizuotų ekskursijų, atskleidžiančių dvariškių papročius ir kulinarinį šio krašto paveldą, iki amatų centro sukūrimo. Čia jau siuvami dvariškių rūbai ir aksesuarai, veliama vilna, mokomasi tapybos ant šilko ir knygrišybos paslapčių, ruošiamas molis suvenyrų gamybai. Tai tik dar kartą įrodo, kad verslumo idėjos, kilusios išmaniose galvose ir rankose, gali daug prisidėti prie vietos bendruomenės gyvybingumo ir galimybės užsidirbti.

Kita keliauninkų stotelė – Kriūkai, kurių bendruomenė įsikūrusi naujai įrengtoje dviejų mokyklos klasių erdvėje. Nors čia trūksta erdvės didesniems kriūkiečių susibūrimams ir kultūrinei veiklai, tačiau netrukus bendruomenė persikels į naujai atgimusio Sviatošino dvaro pastatą. Tuo tikima ir to labai čia laukiama. Be to, manoma, kad tuomet ir verslumas įgaus daug didesnę plėtrą. Šiuo metu  kriūkiečiai gamina įvairius papuošalus ir logotipus, kuriuos galima panaudoti ant įvairių keramikos dirbinių ir audinių.

Grįždami renginio dalyviai užsuko pas Ritinių bendruomenės gaspadines, gaminančias burnoje tirpstančius sūrius. Jų gamyba ne tik sutelkė bendruomenę prasmingai veiklai, bet ir išgarsino  Ritinius, kurie šiandien atsidūrė visų Šakių kraštą lankančių turistų maršrutuose. Todėl Janina Ilgūnaitienė ir Elena Kavaliauskienė bendruomeniečiams pravedė tikrų tikriausias sūrio gamybos pamokas, kuriose netrūko pašmaikštavimų, dainuškų, mįslių minimo ir net, kas dabar labai madinga, vaidinimų intarpų. Svečiams visai neblogai sekėsi: dirbo, slėgė, pramogavo, o galop sėdo ir suvalgė.

Po bendruomenių verslus pasižvalgę keliauninkai džiaugėsi rajone įgyvendinamomis verslumo idėjomis ir ne vienam kilusiu vidiniu stimulu kibti į naujų dabartinio kaimo veiklų paieškas – kai visi dirbsime, visi geriau ir gyvensime.  
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.