Paukščių stebėjimas – itin populiarus užsiėmimas Vakarų Europoje ir Amerikoje. Pastaraisiais metais šis pomėgis vis labiau populiarėja ir pas mus. Kaip sakė gamtininkas R. Karpuška, paukščių stebėjimas pirmiausia yra gamtą mylinčių žmonių pomėgis. Daugelis paukščių stebėtojų imasi ir rimtesnės ornitologinės veiklos.  Lietuvoje yra apie 300 į klubus susibūrusių ar pavienių aistringų paukščių stebėtojų. „Reikia nemažai investuoti į šį pomėgį, nes paukščių stebėtojai turi įsigyti gerus žiūronus, teleskopus, fotoaparatus bei kitą įrangą. Tenka nemažai keliauti. Atrodo, viską žinai apie paukštį, tačiau kai jį stebi keletą dienų ar mėnesių, vėl sužinai kažką naujo ir įdomaus. Būtent šis atradimo džiaugsmas, manau, yra paukščių stebėtojų varomoji jėga“,- sakė  patyręs gamtininkas R. Karpuška. Lietuvoje  paukščių įvairovė yra gana didelė,- migracijos metu yra užregistruota apie 370 įvairių paukščių rūšių. Vienus iš jų puikiai pažįstame, kiti gi mūsų giesmininkai slepiasi kuo toliau nuo žmogaus akių ir ausų miškų gilumoje, raistuose  ar nendrynuose. Paukščių stebėjimas - sunkus ir nemažai žinių bei išmanymo reikalaujantis darbas. „Svarbiausia - gera apranga. Tuomet paukščius gali stebėti bet kokiu oru ir bet kokiu laiku“,- aiškino  aistringas paukščių stebėtojas R. Karpuška. Paukščių stebėtojai tampa savotiškais kolekcionieriais,- jie sudarinėja pamatytų ir užfiksuotų paukščių sąrašus, juos nuolat pildo, analizuoja.

 

Ko gero ne kiekvienas iš mūsų žino, jog pagal svorį didžiausias Lietuvos paukštis yra gulbė. Dažniausiai mūsų šalyje sutinkamas paukštis, pasirodo,  yra ne  geriausiai mums pažįstamas žvirblis, o kikilis. Lakštingala, pilkas ir neišvaizdus paukštelis, gieda gražiausias giesmes, o štai margaspalvis karūnuotas kukutis tik kukuoja. Pasak gamtininko R. Karpuškos, paukščių pasaulis yra ypač įdomus ir savitas, turintis  nemažai  dar neatskleistų paslapčių. Medžių drevėse lizdus susisukantis dančiasnapis,  visą laiką gyvena ant vandens. Tuo tarpu čiurlys, nesugebantis pakilti nuo žemės, gyvena tik ore,- skraidydamas ir maitinasi, ir miega. Paukščiai gamtoje ne tik moka puikiai prisitaikyti ir maskuotis, bet yra ir neblogi plagiatoriai,-  kai kurie iš jų sugeba savo giesmes paįvairinti kitų kaimynų giesmininkų „natomis“. Apie paukščių stebėjimo subtilybes R. Karpuška plačiai rašo savo knygoje „Paukščių stebėjimas“, kurią susitikimo metu padovanojo ir Lekėčių mokyklos bibliotekai.

 

Renginio svečias, Lietuvoje kuriamų dokumentinių ir vaidybinių filmų garso operatorius ir režisierius Vidmantas Blažys yra parengęs ir išleidęs jau aštuonias kompaktines plokšteles su Lietuvos paukščių balsais. Šakių rajone esančio Novaraisčio ornitologinio draustinio paukščių giesmių įrašai jau yra sudėti į du kompaktinius diskus. Naujausias iš jų, „Atgimusio Novaraisčio balsai“, pasirodęs tik prieš kelias savaites, yra bendras operatoriaus V. Blažio ir Šakių miškų urėdijos finansuotas projektas. Kaip pastebėjo V. Blažys, įrašinėti paukščių balsus ir paruošti kompaktinį diską, yra ilgas, sunkus ir komerciškai nepelningas darbas, todėl be rėmėjų pagalbos tai padaryti būtų labai sunku. Valandos trukmės kompaktiniame diske „Atgimusio Novaraisčio balsai“  yra užfiksuota kelių dešimčių žinomų ir gana retų Lietuvos paukščių giesmės, kiti gyvosios gamtos garsai. Juos komentuoja aktorius Petras Dimša. Rytinio ir naktinio raisto garsai skiriasi. Kiekvienas metų laikas Novaraistyje vis kitoks, tad ir paukščių giesmės vis kitos.

 

V. Blažys paukščių stebėjimu ir jų balsų įrašymu susidomėjo prieš trylika metų. Pasak garso operatoriaus, kokybiškiems įrašams daryti naudojama skaitmeninė įrašymo technika, įvairaus kryptingumo jautrūs mikrofonai bei parabolinis mikrofonas, kuriuo paukščio balsą galima įrašyti iš gana toli. Gamtos garsų įrašai yra itin aukštos kokybės. Norėdamas įrašyti net ir vieno paukščio giesmę, gamtos garsų fiksuotojas turi tam skirti itin daug pastangų ir laiko. „Įrašyti kurtinio balsą tikrai nebuvo paprasta. Žinoma, pirmiausia reikia gauti leidimą dirbti draustinyje, nes čia tenka praleisti ne vieną dieną ir naktį. Įrašinėjant kurtinio balsą, teko vykti 18 kartų, visas darbas truko apie mėnesį laiko“,- apie savo darbo kasdienybę pasakojo V. Blažys. Dabar jau antrus metus jis renka garso įrašus naujam kompaktiniam diskui „Žuvinto balsai“. Anot garso operatoriaus, jam pats įdomiausias ir paslaptingiausias  yra Čepkelių raistas. Antroje vietoje – unikalus Novaraisčio ornitologinis draustinis. Natūralioje gamtoje net ir tyla turi savo skambesį. Amerikiečių gamtininkas, gamtos garsų įrašų meistras Bernie Krause yra taikliai pastebėjęs, jog vaizdas nusakomas tūkstančiais žodžių, o garsas – tūkstančiais vaizdų. V. Blažys, paklaustas, kokio paukščio čiulbėjimas jį labiausiai žavi, prisipažino, kad jam pati gražiausia yra sodinės nendrinukės giesmė. „Sodinę nendrinukę galima išgirsi ne taip dažnai. Man jos giesmė  gražesnė net už lakštingalos. Kartą išgirdęs, negali atsižavėti. Šio paukštelio giesmė ypač turėtų patikti muzikantams. Iš sodinės nendrinukės giesmių perkusininkai galėtų pasimokyti įvairių muzikinių sąskambių“, – pastebėjo lekėtiškių svečias. Jo manymu, jokie garso įrašai neatstos gyvų gamtos garsų ir paukščių giesmių  natūralioje aplinkoje.

Šio renginio iniciatorius, Šakių miškų urėdas Sigitas Tamošaitis visiems rajono jaunųjų gamtos bičiulių būreliams padovanojo po naująją kompaktinę plokštelę, kurioje užfiksuoti Novaraisčio ornitologinio draustinio paukščių balsai. Moksleiviams tai bus puiki mokomoji priemonė artimiau susipažįstant su Lietuvos paukščių įvairove.