Plokščių krašte - „Sibiro laiškai“

Sausio 21 dieną Plokščių mokykloje - daugiafunkciame centre buvo surengta popietė, skirta susitikimui su filatelistu Juozu Urbonu. Čia visą  sausio mėnesį buvo eksponuojama jo paroda „Sibiro laiškai“.
 
Popietė, surengta Plokščių mokykloje – daugiafunkciame centre, buvo skirta atminti tiems, kurie patys ar jų artimieji buvo ištremti į Sibiro platybes, o vienintelis bendravimo ir susisiekimo su artimaisiais būdas buvo laiškai.

Renginį pradėjo literatūrinė - muzikinė kompozicija, kurią parengė mokyklos mokiniai ir mokytojai bei etnografinis ansamblis „Vaiguva“. Jos metu susirinkusieji išgirdo ištraukas iš parodoje eksponuojamų laiškų.

Popietę pratęsė J. Urbonas. Jis renginio dalyviams pristatė ne tik parodos „Sibiro laiškai“ eksponatus, bet ir papasakojo jos atsiradimo istoriją, supažindino su filatelija ir jos kategorijomis. Šis pomėgis, pasak parodos autoriaus, reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir istorijos bei kitų mokslo šakų išmanymo. Kalbėdamas apie filateliją, jis pasigedo jaunosios kartos susidomėjimo. Ji galėtų ne tik tęsti pradėtus darbus, bet ir papildytų naujomis temomis. Susitikime su Plokščių krašto bendruomene J. Urbonas papasakojo ir apie gana skaudžią asmeninę patirtį, - buvusios Plokščių mokyklos rūsiuose buvo kalinami ir kankinami jo artimieji – tėvas bei seserys, tačiau neįrodžius jų nebūtos kaltės jiems pavyko išvengti tremties. Ši asmeninė patirtis, ko gero, ir subrandino mintį bei paskatino rinkti ir saugoti istorinę atmintį – tremtinių laiškus, kurie pasiekdavo artimuosius pačiais keisčiausiais būdais, praeidavo cenzūrą, keliaudavo mėnesių mėnesiais ir kartais tik stebuklo dėka pasiekdavo adresatą.

J. Urbonas yra surengęs ne vieną filatelinę parodą ir tikisi, kad jo pradėtus darbus pratęs vaikaičiai.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3