1931 metais netoli Kudirkos Naumiesčio gimęs R. Treideris  gimtinę paliko būdamas vos dvidešimt vienerių metų, tačiau savo krašto nepamiršo. Vadina save „naumiestiečiu iki šaknų“.

 

R. Treideris sostinėje padarė karjerą – jis dirbo Vyriausioje profesionio techninio mokymo valdyboje Mokymo-gamybos skyriaus viršininku, vėliau – Vilniaus šlifavimo staklių gamykloje vyr. energetiku. Čia bedirbant 16 R. Treiderio darbų buvo pripažinti išradimais.

Sovietmečiu R. Treideris niekieno neraginamas rizikavo laisve, asmenine gerove ir savo darbus skyrė kultūriniams-istoriniams savo krašto tyrinėjimams. Nors jo specialybė ne humanitarinė, R. Treideris apie tai sako: „Esu išradėjas, turiu patyrimo ieškoti, tyrinėti spręsti.“

Šakių garbės piliečio apdovanojimas R. Treideriui skiriamas už jo nuopelnus tyrinėjant ir puoselėjant Kudirkos Naumiesčio istoriją, Vinco Kudirkos atminimą bei „Tautiškos giesmės“ kelią.

R. Treiderio darbų kraitėje – Vinco Kudirkos labdaros fondo steigimas, Prano Mašioto atminimo įamžinimas, V. Kudirkos kapo, bolševikų suniokoto Vytauto Didžiojo paminklo tvarkymas, V. Kudirkos tilto bareljefų atkūrimas. Jis yra penkių knygų autorius ir bendraautorius. Tarp jų ir  monografija „Kudirkos Naumiestis: praeitis ir dabartis“, išleista kartu su profesore Giedre Čepaitiene. Ši monografija bus pristatyta restauruotame V. Kudirkos muziejuje.

Šakiai turi jau devynis garbės piliečius.

„Draugo“ inf.