Penktadienį Sudarge, kaip ir daugelyje kitų rajono vietų, buvo švenčiamos Joninės. Tačiau čia, be vasaros saulėgrįžos, paminėtos ir Sudargo pilies sudeginimo 700-osios metinės, o šalia tradicinių mums įprastų Joninių apeigų visi norintys galėjo grožėtis Kamakuros miesto (Japonija) Tsurugaoka Hachimangu šventyklos šventikų ritualiniais šokiais „Mikagura“. Neįprastas vaizdas, gilią sakralinę prasmę turintys šokiai, neįprasti garbūs svečiai užpildė Sudargo piliakalnius.

Dėkojo už dvaro svetingumą

Pirmiausiai vyriausias Tsurugaoka Hachimangu šventikas Shigeho Yoshida su žmona, verslininkas, Pramonės amatų rūmų pirmininkas Haruhiko Kubota su žmona bei Japonijos ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius Hiroki Takayama ir kiti juos lydintys asmenys apsilankė Kidulių dvare. Čia juos svetingai sutiko rajono meras Edgaras Pilypaitis, savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus specialistė Aurelija Papievienė, Kidulių seniūnas Mindaugas Mykolaitis, Kidulių dvaro renginių organizatorė Veronika Novickaitė ir būrelis dvarą puoselėjančių kiduliečių. Svečiams trumpai pristatyta tiek šalies, tiek dvaro istorija, o ir jie patys mielai pasakojo apie savo šalį, šventyklą. Abi pusės džiaugėsi išskirtiniu bei neeiliniu susitikimu. Svečiai dėkojo už svetingumą, dėmesį ir džiaugėsi galimybe prisiliesti prie mūsų kultūros, pristatyti savąją, nes būtent tai, pasak svečių, ir daro tautą išskirtinę. Jie ragavo medaus su agurkais bei sūriu, žolelių arbatos ar vietinio Kidulių vyno. Šventikas Sh. Yoshida dėmesį atkreipė ir liko sužavėtas tautodailininkės Julijos Macijauskienės dvarą puošiančiais karpiniais. Apsikeitę dovanomis ir įsiamžinę bendroje nuotraukoje japonų delegacija ir juos lydintys rajono valdžios atstovai vyko į Sudargą, kur buvo laukiami Joninių šventėje. Čia prie jų prisijungė ir Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda.

700-osios pilies sudeginimo metinės

Sudargo bendruomenės centro pirmininkė Alberta Natalija Dragūnaitienė dėmesį atkreipė į tai, kad gyventojų skaičiumi gyvenvietė nėra didelė, bet Sudargas išskirtinis gamta, istorija, praeitimi. Ant Nemuno kranto stūkso penkių piliakalnių kompleksas, menantis čia vykusias kovas su kryžiuočiais. Visi piliakalniai turi savo vardus: Balnakalnis, Žydkapiai, Bevardis, Pilaitė ir Vorpilis. A. N. Dragūnaitienė susirinkusiems priminė ir istorijos detalių, tačiau kad viską išpasakotų, kaip juokavo ji, reikėtų pasilikti prie piliakalnių ir nakčiai.

Viduramžiais Sudarge stovėjo viena svarbiausių gynybinių pilių kovose su kryžiuočiais. Tiesa, tuo metu čia buvo žemaičių teritorija. Kryžiuočių pulkai dažnai puldinėjo Sudargą, o 1317 m. birželio 24 d. jiems pavyko sudeginti Sudargo pilį. Ir dabar nėra žinoma tiksli vieta, kur stovėjo pilis, tačiau po skaudžių įvykių Sudargas išnyko ir bene 600 m. nebuvo minimas jokiuose šaltiniuose. Tik gerokai vėliau gyvenvietė pradėjo augti. Dabar čia, ant Burgaičių piliakalnio, stovi Karžygio paminklas, prie kurio penktadienį, skambant daudyčių garsui, buvo minimos Sudargo pilies sudeginimo 700-osios metinės – padėtas ąžuolo vainikas, uždegtos žvakelės.

Kaip kalbėjo savivaldybės rajono meras E. Pilypaitis, čia renkasi tie, kuriems svarbi istorija.

„Tai tragiška data, bet ir įpareigojanti mus saugoti savo tradicijas ir jas perduoti ateinančioms kartoms, kad nebūtų baltų istorijos dėmių ir turėtume ką atsiminti“, – sakė rajono vadovas, raginęs nepamiršti, naujam gyvenimui prikelti ir po piliakalniais palaidotas tūkstantmetes tradicijas.

Pristatė ritualinius šokius

Jau kitoje aikštėje susirinkusius šventės dalyvius bei svečius lietuviškai pasveikino pats Japonijos ambasadorius Lietuvoje T. Shigeeda. Jis mūsų rajone lankėsi antrą kartą. Pirmą kartą Šakiuose ambasadorius viešėjo dar praėjusių metų lapkritį. Tada ir užsimezgė ryšiai, kuriuos puoselėjant ir Jonines nuspręsta švęsti kartu. Ambasadorius atkreipė dėmesį, kad lietuviai myli gamtą bei jaučia ryšį su ja, stengiasi perduoti tradicijas iš kartos į kartą. Būtent sąlytis su gamta, kaip sakė ambasadorius, ir sieja mus su japonais. Pasirodo, net ir japonai turi retą galimybę išvysti XIII a. siekiančius sakralinius Tsurugaoka Hachimangu šventyklos šventikų ritualinius šokius „Mikagura“, kurie buvo šokami Sudarge. Tad T. Shigeeda džiaugėsi ir didžiavosi galėdamas šiuo japonų kultūros perlu pasidalinti su šventės dalyviais.

Tsurugaoka Hachimangu šintoistų (seniausia Japonijos animistinė religija, kurios šalininkai garbina gamtą bei jos reiškinius ir juos įkūnijančias dievybes) šventykla buvo pastatyta 1180 m. ir skirta dievui Hachiman – Minamojo klano ir viso samurajų luomų globėjui. Jis garbino šventyklą kaip Japoniją saugančią dievybę „kami“ ir meldėsi prašydamas taikos ir visuotinio klestėjimo. Joje buvo atliekama daug ritualų, šventykla iki šių dienų nepraradusi savo reikšmės ir laikoma viena iš šalį saugančių šventyklų. „Mikagura“ šokiais išreiškiamas dėkingumas dievybėms, jais siekiama apsivalyti nuo ligų ir nelaimių, norima pralinksminti dievybes, o kai kurie šokiai aukojamai kaip malda. Būtent tai ir buvo pristatyta Joninių metu.

„Tradicijos kiekvienai tautai teikia energiją, gyvastį ir dėl tos gyvasties tautos gali gyventi. Mums tokią gyvastį teikia ritualinis šokis, kurį jūs matėte, tai Mikaguros šventoji apeiga. Linkiu abiem tautoms puoselėti, tęsti tradicijas ir puoselėti tautos gyvastį. Labai norėčiau grįžti į Lietuvą ir su jumis susitikti dar kartą“, – sakė vyriausias Tsurugaoka Hachimangu šventikas Sh. Yoshida.

Po svečių pasirodymo Joninių ritualus su liaudies dainomis, tradiciniu kupoliavimu atliko tiek rajono, tiek svečių folkloro kolektyvai. Joninės, dar vadinamos Rasomis ar Kupolėmis, lietuvių švenčiamos nuo senų laikų (rašytiniuose šaltiniuose užsimenama 1372 m.). Žymiausi papročiai, iliustruojantys trumpiausią naktį ir ilgiausią dieną metuose, – vainikų pynimas, meilės bei vestuvių burtai, žoliavimas, paparčio žiedo ieškojimas, laužų kūrenimas, šokinėjimas per ugnį – išlikę iki šių dienų. Žinoma, Sudarge viso to buvo su kaupu!  Turbūt ne be reikalo ranka rankon dirbo tiek Sudargo seniūnija, tiek Sudargo bendruomenės centras bei Kultūros ir turizmo skyrius. Tuomet ir rezultatas toks, kad „Piliakalnių atsidūsėjimai“ sukviečia ne tik rajono gyventojus.