Nuotr. Modelių mokykloje „Catwalk“ Rasa Grinevičiūtė išmoko ne tik vaikščioti podiumu, pozuoti prieš fotoobjektyvus, bet gavo ir etikos, laikysenos, kultūros pradmenis.
Pirmenybę mokslams teikianti šešiolikmetė atvira – jos gyvenime yra ir daugiau įdomių veiklų. „Sekmadieniais Plokščių bažnyčioje smuiku pritariu per šv. Mišias vargonais grojančiai sesei Linai, dirbu modeliu Europos centro modelių agentūroje, „Miško sodyboje“ padedu tetai šeimininkauti įvairių pobūvių metu, mielai dalyvauju mokykliniuose koncertuose ir renginiuose“, – vardijo moksleivė.
Iš tiesų veiklos daug. Kad visur suspėtų, reikia suktis kaip voveraitei, tačiau Rasa iš tų jaunų žmonių, kurie nesėdi įsikniaubę į kompiuterį ar išmanųjį telefoną – jai reikia veiksmo, adrenalino. Galbūt todėl, sesės paskatinta, praėjusiais metais ji pasibeldė į modelių mokyklos „Catwalk“ duris. Tai estetinio lavinimo mokykla, skirta 7-erių–24-erių metų merginoms ir vaikinams, norintiems atrasti savo stilių, įgyti pasitikėjimo savimi ir ištobulinti savo įgūdžius modelio darbe.
„Čia mokiausi ne tik vaikščioti podiumu, pozuoti prieš fotoobjektyvus, bet ir gavome etikos, laikysenos, kultūros pradmenis. Išmokau sėdėti, stovėti, laisvai ir natūraliai atrodyti scenoje, – atviravo šešiolikmetė. – Esu labai dėkinga vadovei Ernestai Elzbergaitei. Vien jos dėka pajutau norą dalyvauti įvairiuose renginiuose.“
Rasa neslepia, kad kai jos neatrinko demonstruoti dizainerio Liutauro Salasevičiaus kolekcijos vestuvinių suknelių, ji pati išdrįso pasiprašyti į renginį. Tad ne veltui sakoma – belskite ir bus atidaryta, prašykite ir gausite.
„Nepatikėsite, buvau ne tik pakviesta ant podiumo, bet ir visiems labai patikau. Todėl, paskatinta šios sėkmės, nusprendžiau eiti toliau – į Europos centro modelių agentūrą. Ir mane atrinko. Pasiūlė darbą Azijos šalyse – Taivane, Pietų Korėjoje, Japonijoje, nes mano ūgis šiek tiek per žemas. Šiuo metu esu vieno metro 71 centimetro aukščio, tad reikėtų ūgtelėti bent kokius tris–keturis centimetrus, tuomet mano modelio karjera būtų garantuota“, – neslėpė šakietė, atsisakiusi šio pasiūlymo ir pasilikusi Lietuvoje ne vien tik dėl labai didelio modelio darbo krūvio, bet ir dėl nebaigtų mokslų.
Rasos teigimu, jos patirtis modelio srityje dar nedidelė, tad stengiasi dalyvauti įvairiuose renginiuose, tobulėti. Jai teko demonstruoti „Mohito“ ir „Sportland“ sportinius drabužius, kastinguose stoti prieš fotoobjektyvą, parodyti save, kad būtų pastebėta. Moksleivė įsitikinusi: „Būti madingai – nereiškia išsiskirti. Būti madingai – reiškia būti pastebėtai ir išlikti jus pastebėjusio asmens atmintyje.“
Paklausta, ar užtenka merginai, darančiai modelio karjerą, vien tik būti gražiai, ji buvo kategoriška – tikrai ne.
„Būtina mokėti bent tris užsienio kalbas – anglų, ispanų ir prancūzų. Šiuo metu savarankiškai mokausi prancūzų kalbos ir ieškau kursų arčiau namų, – atviravo Rasa. – Man sekasi kalbos. Esu dėkinga lietuvių kalbos mokytojai Rasai Bublaitienei, uždegusiai meilę gimtajai kalbai. Mano ateities planuose – lietuvių filologijos studijos, jei pavyktų įstoti į Vilniaus universitetą.“
Užaugusi daugiavaikėje šeimoje, kur nuo vaikystės reikėjo pasirūpinti ir jaunesnėmis sesėmis, Rasa išmoko savarankiškumo, o būdama labai užsispyrusi, baigė ne tik fortepijono klasę Šakių rajono meno mokykloje (mokytoja Bronislava Bajoriūnaitė), bet ir mokėsi griežti smuiku. Čia jai pavyzdžiu buvo mokytoja Gražina Duobienė, atvėrusi dievišką šio muzikos instrumento grožį, garsusis kompozitorius Niccolo Paganini ir užburiantys jo kūriniai.
Pasak šešiolikmetės, ne vien muzika, bet ir piešimas, dienoraščio rašymas jai – tarsi meditacija, leidžianti išreikšti emocijas, atsipalaiduoti. Tai užsiėmimai, be kurių Rasa tvirtino neįsivaizduojanti savo kasdienybės. O kur pasuks gyvenimo kelias, belieka tik spėlioti. Po keleto metų sužinosime – eis ji podiumu kartu su pasaulinio garso modeliais ar mokys studentus lietuvių kalbos.