Medžioklinių ragų šaukiniai subūrė medžiotojus į šv. Huberto šventę

hubertas g l
Medžioklės žinovui, žuvininkui Gintautui Liepuoniui (iš dešinės) šįmet suteiktas Garbės medžiotojo vardas, o Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Algimantas Glikas visiems svečiams, rajono medžiotojams bei padėjusiems organizuoti šventę įteikė po nominaciją. D. Pavalkio nuotr.


Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Vieno seniausio pasaulyje amato, pomėgio ir gyvenimo būdo suburti žmonės – medžiotojai – praėjusį penktadienį rinkosi į tradicinę šv. Huberto, jų globėjo, dienai paminėti skirtą šventę, vadinamą hubertinėmis. Jau septintus metus medžiotojų bendruomenės renginys vyksta Sintautuose, o šįmet šventėje suskambėję medžioklinių šaukinių garsai sudrebino visą miestelį.

Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos organizuojama hubertinių šventė šiais metais buvo itin ištaiginga. Gerą šventinį toną uždavė Vilniaus pučiamųjų medžioklinių ragų klubo „Tauro ragai“ (vadovas Vidmantas Lunius) medžioklinės muzikos skambesys Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, kur medžioklinių-koncertinių ragų skleidžiama šaukinių melodija į vieną visumą susiliejo su klebono Artūro Vaškevičiaus laikomomis pamaldomis. Medžioklės šaukiniai bažnyčios sakralinėje erdvėje skambėjo įspūdingai. Šventės svečiai juokavo, kad nuo itin skambių medžioklinių instrumentų garsų skambėjo ne tik bažnyčia, bet ir visi Sintautai.

Po šv. Mišių renginys persikėlė į Sintautų kultūros centrą, kur erdvi salė, kaip ir kasmet, buvo sausakimša. Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Algimantas Glikas sako, kad tuo nėra ko stebėtis, nes per trejus metus po draugijos stogu yra suburti 22 rajono medžiotojų klubai ir būreliai ir dabar draugijai priklauso 566 nariai (vos prieš trejus metus draugijai tepriklausė tik pusė tiek). Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas ne tik pasveikino gausiai susirinkusią medžiotojų bendruomenę, garbius svečius, bet ir pasidalino kai kuriomis savo įžvalgomis apie šių dienų aktualijas. Pirmininkas apgailestavo, kad visuomenėje vis dar pasitaiko negatyvaus požiūrio į medžiotojus, tačiau jis sunkiai įsivaizduoja, kaip be medžiotojų visuomenė būtų susitvarkiusi kad ir su tuo pačiu šernų maru, kuris, regis, iš rajono jau pradėjo trauktis.

„Kas būtų tuos šernus nugaišusius užkasę? Kas visa tai padarytų miške – pavieniai grybautojai, uogautojai? Viską padarė medžiotojai. Žmonės mus atsimena tada, kai jiems mūsų reikia“, – apgailestavo A. Glikas.

Kalbėdamas apie tai, kaip šiandien medžioklė pasikeitusi, pirmininkas sako nesuprantantis ir aplinkosaugininkų požiūrio į gamtą. Čia A. Glikas pasidalina 54-erių metų sukaupta medžiotojo patirtimi ir sako, per šiuos metus yra nušovęs keturis vilkus, o penkis sutikęs miške. Tad pirmininkui nesuprantamas toks požiūris į vilkus – kur jų tiek daug priskaičiuojama ir kur jų daug matoma?

Pirmininkui antrino ir jį papildė Seimo narys, Respublikinės medžiotojų ir žvejų draugijos garbės pirmininkas Bronius Bradauskas, kuris įsitikinęs, jog šiandien medžiotojų bendruomenei trūksta palaikymo ne tik visuomenėje, bet ir Seime, o Aplinkos ministerijoje vyksta iš viso keisti dalykai, ir nuo tų laikų, kai jis pats ten dirbo, viskas apsivertė aukštyn kojom. Dabar, pasak B. Bradausko, ne aplinkosaugininkai saugo žvėris nuo išnykimo, o medžiotojai – „tikri cūdai dedasi“. Anot svečio, ir dabartinė valdžia keistai elgiasi – „neria mokestinę kilpą ant kaklo“ tiek smulkiesiems ūkininkams, tiek medžiotojams, o permokėtų pinigų, kuriuos žadėjo grąžinti medžiotojų draugijoms, vis dar niekas negrąžino, priešingai – apsunkina medžiotojų bendruomenę papildomais biurokratiniais procesais, pavyzdžiui, kad ir tuo kasmetiniu medžioklės plotų vienetų deklaravimu, kuris, anot svečio, yra visiškai nereikalingas, nes medžioklės plotų vienetai nesikeičia ištisus dešimtmečius, deja, nedeklaravusiems jau priskaičiuotos šimtatūkstantinės baudos... Seimo narys apgailestavo, kad Seime trūksta tokių, kurie suprastų medžioklės kultūrą, jos svarbą, o taip, pasak B. Bradausko, yra dėl to, kad patys medžiotojai, jų artimieji, varovai ir kiti šios bendruomenės nariai vangiai dalyvauja rinkimuose, nors, jo paskaičiavimu, medžiotojų bendruomenei turėtų priklausyti 37 tūkst. narių.

O kokia šventė be apdovanojimų ir padėkų? B. Bradauskas įteikė keturis padėkos raštus labiausiai nusipelniusiems rajono medžiotojams: Kęstučiui Domeikai, Jurgiui Grajauskui, Mantvydui Orintui, Ignui Pultinevičiui.

Su šv. Huberto diena medžiotojus sveikino Seimo narė Irena Haase, kuri mano, kad medžiotojai – tai gamtos mylėtojai ir puoselėtojai. Linkėdama gerų patyrimų gamtoje ir dėkodama už aktyvią veiklą I. Haase įteikė padėką ir mažą dovanėlę medžiotojui Aivarui Žebrauskui.

Sveikinimų ir kuo geriausių linkėjimų nestokojo Respublikinės medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Talmantas, jis įsitikinęs: pradėjus viešinti medžiotojų bendruomenės veiklą, medžioklės kultūrą, rengti tokias šventes, kaip čia, Sintautuose, pamažu keičiasi ir žmonių požiūris į medžiotojus – neigiamų atsiliepimų vis mažėja, todėl medžiotojų bendruomenei reikia ne skaldytis, o vienytis. Svečias pristatė medžiotojams neseniai pasirašytos tarpinstitucinės bendradarbiavo sutarties esmę.

„Ta linkme jau dirbama – buvo pasirašyta tiek medžiotojų ir žvejų draugijos, tiek kitų jai giminingų dar keturių organizacijų sutartis, kuri leis dar labiau draugiškoms organizacijoms puoselėti gamtą, o svarbiausia – siekti bendrų tikslų. Pasirašytą deklaraciją su naujomis taisyklėmis, kurios atitinka visų medžiotojams draugiškų organizacijų interesus, teiksime Aplinkos ministerijai“, – kalbėjo J. Talmantas.

Respublikinės medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas įteikė keturiems rajono medžiotojams padėkas, o keturiems rajono būrelių vadovams – Medeinės medalius, kurie šįmet skirti Virginijui Rekešiui, Sauliui Pliorišiui, Romui Kupstaičiui ir Osvaldui Stankevičiui. Už aktyvią veiklą Medžiotojų ir žvejų draugijoje, tradicijų puoselėjimą J. Talmantas suteikė Garbės medžiotojo vardą Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovui, žuvininkui Gintautui Liepuoniui, Šakių draugijoje šias pareigas einančiam nuo 2011m. ir pastaruosius aštuonerius metus organizuojančiam šv. Huberto šventes rajono medžiotojams.

Mero pavaduotojas Darius Jakavičius pasveikino medžiotojus su švente bei perdavė tris mero Edgaro Pilypaičio pasirašytas padėkas. Medžiotojus taip pat sveikino tarybos narys Tomas Skaizgirys. Jis, kaip aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos atstovas, taip pat įteikė tris padėkas. Baltkojų būrelio nariui Romualdui Variakojui tarybos narys perdavė ne tik padėką, bet ir ministro sveikinimą neseniai atšvęsto 70-mečio proga.  

Tarp gausaus sveikintojų būrio buvo ir Respublikinės medžiotojų ir žvejų draugijos ekspertų tarybos pirmininkas, ekspertas Rolandas Micevičius, taip pat tos pačios draugijos ekspertų tarybos narys, trofėjų ekspertas Algimantas Kamičaitis, trys Kauno medžiotojų sąjungos nariai. O į šventę atvykęs Marijampolės rajono Jurgežerių būrelio pirmininkas Kostas Mikalauskas, pasirodo, rajone yra itin laukiamas. Ir ne tik jis, bet ir visas jo vadovaujamas būrelis, kurį sudaro net 70 narių. G. Liepuonio kvietimu atvykęs K. Mikalauskas sako, kad jų būrelis yra vienintelis, kuris atstovauja Marijampolės medžiotojų ir žvejų draugijai, ir dėl šios priežasties jam rekomenduojama jungtis prie kitos (Vilkaviškio ar Šakių) rajono draugijos, todėl neatmetama galimybė prisijungti prie Šakių, o kol kas svečias atvyko į šventę „apsidairyti“.

Kultūros centro fojė renginio dalyvių akis malonino medžioklės trofėjų stendas iš Pavingrupio medžiotojų klubo vadovo Jauniaus Stonkaus asmeninės kolekcijos.

Po šventinės ceremonijos medžiotojų bendruomenės laukė linksmoji renginio dalis – grupės „Nerija“ koncertas ir šventinis furšetas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar ryžtumėtės donorystei?

klausimelis 10 04Regina iš Šakių:

Vieną kartą esu davusi kraujo. Mano artimoje aplinkoje nėra aukojusių organų. Organų donorai, manau, yra drąsūs, gyvybę gelbstintys žmonės. Negalvojau, kad pati galėčiau tapti organų donore, manau, organai mano jau per seni. Kur įsigyti donoro kortelę, deja, nežinau. 

klausimelis 10 04 2

Gražina iš Šakių:

Donorystė – kilnus būdas padėti kitam. Be abejo, yra reikalinga. Yra žmonių, kurie nesiryžta donorystei. Kad galbūt donoro organai išgelbėjo kažkieno gyvybę, tokio atvejo mano artimoje aplinkoje nebuvo. Esu prieš maždaug 30 metų davusi kraujo. Jei šiandien būtų pačios sveikesni organai, sutikčiau tapti donore. Kaip įsigyti donoro kortelę? Greičiausiai kreipčiausi į savo šeimos gydytoją.

dzingulevicius geras
 
ambrozija350px
 
chrebtovas 10 26

BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.