Paveikslai kvepia pavasariu ir vasara

jakstiene jubiliejus
Tapytoja, tautodailininkė Birutė Jakštienė-Šniaukštienė savo darbuose įprasmina mūsų krašto gamtovaizdį bei prisideda prie kultūros paveldo išsaugojimo – restauruoja paminklus. D. Pavalkio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Niūroką rudens popietę susirinkusius Zyplių dvare pasitiko kupina šviesos tapytojos, tautodailininkės, restauratorės Birutės Jakštienės-Šniaukštienės jubiliejinė paroda. Paveiksluose – lyg iš gamtos priartinti pievų, sodų, augalų žiedai ir paukščiai. Pasveikinti Birutę gausiai susirinkę parodos dalyviai tvirtino, kad paroda padvelkė pavasariu ir sugrąžino į prabėgusią vasarą.

„Mano vaikystė prabėgo pievų aukštybėse, ten slėpiausi ir gėriau savo pasaulio grožį. Atsigulus žolėje atsivėrė tolimas ir nuostabus dangus, pilnas paukščių. Mylimiausios buvo varnos, gal, kad ilgą laiką jaučiausi kaip jos, jaučiau jas. Tamsios, paslaptingos, nepritampančios prie kitų, bet jų žvilgsnis skvarbus ir tvirtas“, – sako B.Jakštienė-Šniaukštienė.

Ji yra gimusi Pentiškiuose (Griškabūdžio sen.), mokėsi Gelgaudiškyje, Kudirkos Naumiestyje. Nuo 1981 m. yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Nuo 2006 m. – Lietuvos tautodailininkų sąjungos kūrėjų asociacijos narė, dalyvaujanti pleneruose, rajoninėse, respublikinėse ir tarptautinėse parodose.

Išties, Birutė aliejiniais dažais tarsi pasakoja istorijas, sako, kad įamžina trapias gyvenimo akimirkas. Jos paveiksluose – parskrendantys varnėnai, pasislėpę žydinčiuose medžiuose žvirbliai, po pievą stypčiojantys gandrai, gėlynai, svyrančios alyvos. Visa tai nuskaidrinta ryškiomis gamtos žalumos spalvomis.

B. Jakštienė-Šniaukštienė 1998 m. tapo respublikinio tapybos konkurso, skirto Č. Kudabai atminti, nugalėtoja. 1984 m. jos kūrinį „Žydinti obelis“ įsigijo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus. Jos darbų yra privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje (Vokietijoje, Norvegijoje, Islandijoje, JAV).

„Kai širdis pilna džiugesio ir nuostabių vaizdų, perteikiu juos drobėse kartu su lapais, šakomis, vasaros žiedų kvapais“, – sako tapytoja.

Prieš maždaug dešimtmetį B. Jakštienė-Šniaukštienė restauravo primityviojo skulptoriaus Prano Sederevičiaus skulptūras, esančias Kudirkos Naumiestyje, o šiais metais – paminklą Batiškių kapinėse.

Parodos atidaryme dalyvavusi buvusi Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė stebėjosi, kaip Birutei pavyko restauruoti 20 didžiulių P. Sederevičiaus skulptūrų, kruopščiai išvalyti kiekvieną jų tarpelį.

„Ateinantys metai paskelbti Tautodailės metais, manau, kad ši Birutės paroda – graži įžanga į juos“, – kalbėjo savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Aurelija Papievienė.

B. Jakštienei-Šniaukštienei yra įteikta ir rajono savivaldybės nominacija „Aitvaras“. Jubiliejinės parodos proga Zyplių dvare jai padėkota už indėlį į Zanavykų krašto tautodailės puoselėjimą.

Šakių rajono tautodailininkų bendrija „Dailius“, kuriai priklauso Birutė, tarsi didelė šeima, ir šį kartą gausiai susirinkę jos nariai sveikino ją linkėdami kūrybinio polėkio. „Dailiaus“ vadovas, Lukšių seniūnas Vidas Cikana prisiminė, kad sunkiu bendrijai laikmečiu net du plenerai buvo surengti pas B. Jakštienę-Šniaukštienę jos namuose Kudirkos Naumiestyje.

„Ji ne tik gėlytes, paukščiukus tapė, bet labai plačiai žiūrėjo į gyvenimą. Kudirkos Naumiestyje kūrė jaunimo erdves, ištapė kavinės sienas. Svarbiausia, kad jos ta tapyba, jos braižas išlikęs kaip tikėjimas – iki dabar. Šiandien Birutė tapyti turi visas sąlygas, kurias jai padėjo sukurti vyras Arūnas, o Zyplių dvaro lankytojai iš karto pastebi Birutės tapybą, juos užkabina tos gėlės, seni trobesiai, šulinėliai“, – kalbėjo V.Cikana.

Jubiliatę taip pat sveikino naumiestiečiai, artimieji. Vienas sveikintojas tvirtino, kad autorės nuotaiką galimą atspėti iš spalvų, kiti ją vadino tikra tapybos karaliene. Iš tiesų Birutė žavi savo jaunatviška išvaizda, pozityviu mąstymu, betarpišku bendravimu.

„Apie kūrybą šiandien nekalbėsiu, ką sugebėjau – sudėjau į drobes. Iš tiesų nesu tokia drąsi, bet išmokau būti drąsi. Šiandien pajutau tokią tikrą jūsų meilę, bendrumą, ačiū visiems atėjusiems, labai visus myliu“, – nedaugžodžiavo tapytoja.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kodėl gegužės 1-ąją, Darbininkų dieną, žmonės nedirba?

klausimelis 04 30Ivanas iš Kriūkų:

Dievas sukūrė žmonėms pakankamai dienų darbui. Nepritarčiau siūlymui išbraukti Darbo dieną iš nedarbo dienų sąrašo. Manau, ši diena turi būt laisva, kad žmonės galėtų pasidžiaugti pavasariu, išeiti į gamtą ir pamąstyti, dėl ko aš gyvenu, ką aš duodu kitiems. Jei žmogus bus apkrautas darbais, mažiau aplink save matys. Tad laisva diena niekam nepamaišys. 

klausimelis 04 30 2

Kristina iš Keturnaujienos:

Nes priskirta prie nedarbo dienų. Kiekviena papildoma laisva diena gerai, ypač žmonėms, turintiems šeimas, be to, kiekvienas namuose turi savo darbų. Nepritarčiau, kad ją reikėtų naikinti, nebent būtų priimtas sprendimas pridėti prie atostogų dienų.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.