Dešimtmetį švenčiantis Čekauskų etnografijos muziejus – tikras kultūros ir Šakių krašto istorijos sergėtojas. Tad rugpjūčio 9 d. Lekėčiuose rinkosi „jubiliato“ bičiuliai ir svečiai. Muziejaus įkūrėjo Ginto Čekausko sodybos kieme sukosi šokėjų poros, skambėjo kapelos muzika, sode kaukšėjo kalvio kūjis, buvo žiedžiamas molis ir veriami šiaudų sodai.

 

Prabėgo dešimtmetis nuo to laiko, kai miškininkas G. Čekauskas savo sodyboje įkūrė muziejų. Tai padaryti lekėtiškį paskatino tėvų ir senelių sukaupti eksponatai. Šiandien muziejus pilnas istorinių, senovinių daiktų, surinkta unikali daugiau nei 600 oblių kolekcija. Gintas siūlo įvairias edukacines programas, pakviečia į renginius, pats aktyviai prisijungia ne tik prie Lekėčių, bet ir prie rajono bei visos Lietuvos tradicinių amatų švenčių, iš kurių ne kartą yra parsivežęs svarių apdovanojimų ir padėkų. Karštą praėjusio šeštadienio vidurdienį G. Čekausko sodybos kieme būriavosi šeimininko bičiuliai, svečiai, pavėsyje įsikūrė amatininkai.

Svetingai visus pasitikęs muziejaus įkūrėjas sakė, kad iš mažo muziejėlio sumanymas pavirto į gana solidžią, šiuo metu per du tūkstančius eksponatų turinčią ekspoziciją. Kad viską sutalpintų, šiemet buvo įrengtos ir antro aukšto patalpos.

„Prabėgo dešimt metų, tai yra daug ir taip pat tiek mažai. Per dešimt metų į Lekėčius ir Šakių rajoną parvyko trys tautinio paveldo produkto sertifikatai, tradicinių amatų meistro vardas, du Panemunių regioninio parko produkto pažymėjimai. Su skiedrų gaminimo edukacija išvažinėta vos ne visa Lietuva. Džiaugiuosi jūsų visų palaikymu“, – kalbėjo G. Čekauskas.

Jubiliejuje netrūko ir sveikintojų. Anot miestelio seniūno Ričardo Krikštolaičio, Lekėčiai džiaugiasi ir didžiuojasi Gintu. Seniūnas dėkojo už entuziazmą, užsispyrimą, už dalyvavimą Mėlynių festivalyje. Juk būtent Ginto sukviesti amatininkai iš visos Lietuvos savo kiemeliu stebina ir džiugina festivalio dalyvius.

Pasveikinti su prasmingos veiklos sukaktimi atvykęs G. Čekausko kolega, Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio Lekėčių girininkijos girininkas Jonas Urbanavičius palinkėjo neišsenkančio noro ir toliau saugoti tai, kas kiekvienam lietuviui svarbu, nes anot jo, kaip naudoti kai kuriuos dalykus, darbo įrankius, ne tik jauni, bet ir vyresni žmonės jau nežino. Lekėčių bendruomenės asociacijos atstovas Dainius Venckūnas linkėjo Lekėčių krašto jaunimui sekti Ginto pavyzdžiu, semtis iniciatyvos ir energijos. Gražia kaimynyste pasidžiaugė ir Lekėčių moterų klubo pirmininkė Vaida Brazaitienė.

Kaip įprasta, svečiai atskubėjo su dovanomis – UAB „Gulbelė “ kolektyvas įteikė šventinį tortą,rajono tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Rima Rauktienė muziejaus įkūrėjui padovanojo dešimt skiedrų ir dėkojo, kad garsina Lekėčius, o šeimininko bičiulis, fotomenininkas Algirdas Jonas Repšys muziejaus vadovui, sertifikuotam stogdengystės meistrui, įteikė fragmentą prieš daugiau kaip 100 metų skiedromis dengto stogo. Bendraminčiai amatininkai apjuosdami austine juosta linkėjo G. Čekauskui nepavargti ir toliau aplink save telkti žmones.

Prie muziejaus buvo atidengta jubiliejui skirta ąžuolinė skulptūra, kurios autorius kriūkietis, skulptorius Gediminas Jėčys, joje pavaizduota prieverpstė ir ąsotis. Skulptūrą papuošė kalvio Evaldo Kapčiaus nukalta saulutė.

Renginio dalyviams buvo atvertos ir muziejaus durys. G. Čekauskas rodė prieš pusantro šimto metų pagamintas kraitines skrynias, ir, aišku, šeimos relikvijas – senelio, Lietuvos kariuomenės savanorio fotografijas ir apdovanojimus.

„Muziejuje nėra nei vieno eksponato militaristine tema, man ji svetima, tai taikus muziejus“, – akcentavo muziejaus įkūrėjas.

Atsidėkodamas už pagalbą kuriant muziejų G. Čekauskas įteikė Padėkos statulėles būriui bičiulių: fotografui A. J. Repšiui, Vytautui Bernotai, kaimynui Sigitui Veniui, renginių organizatorei Mildai Ratomskienei, tautodailininkui G. Jėčiui, Kauno kolegijos dėstytojui Virgiui Valčiukui ir pačiai kolegijai, dėkojo ir savo žmonai Linai Čekauskienei bei anapilin iškeliavusiam broliui Romui Čekauskui.

Šventė nusitęsė į gerą popietę – Čekauskų kiemelyje sukosi „Paluobiečio“ (vad. SaulenaValatkaitienė) šokėjai, smagias melodijas trenkė Liepalotų kaimo kapela (vad. Romas Skaizgirys) ir ilgai netilo bičiuliški pokalbiai.

„Draugo“ inf.