Praėjusį šeštadienį prisimintas žymus teisininkas, lietuviškos spaudos leidėjas, meno organizacijų steigėjas ir mecenatas, 1938 m. Konstitucijos sudarytojas, kraštietis Stasys Šilingas (1885-1962). Šakių viešojoje bibliotekoje plačiau sužinota apie šio didžio kraštiečio šeimą, jo visuomeninę veiklą, kančias, patirtas Sibiro kalėjimuose.

S. Šilingo 135-ųjų gimimo metinių minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Ilguvos Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje, po Mišių stabtelėta prie Šilingų šeimos kapavietės bažnyčios šventoriuje, kur pagarbą kraštiečiui, kuris  yra buvęs ir Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos pirmininkas, atidavė Lietuvos šaulių sąjungos nariai, ilguviečiai, rajono vadovai ir svečiai.

Vėliau Šakių viešojoje bibliotekoje surengtoje konferencijoje kalbėjęs prof. habil. dr. Arimantas Dumčius priminė, kad S. Šilingas, kuris yra gimęs 1885 m. lapkričio 11 dieną Vilniuje, iš savo tėvų paveldėjo barono titulą ir gavo puikų išsilavinimą, tačiau visa jo jaunystė prabėgo aktyviai dalyvaujant revoliuciniuose judėjimuose ir net Maskvos barikadose kovojant prieš caro priespaudą, redaguojant „Aušrinę“, leidžiant lietuvių rašytojų almanachą „Pirmasis baras“, bendradarbiaujant „Lietuvos žiniose“.

1918 m. S. Šilingas tampa Lietuvos Valstybės tarybos nariu ir prezidiumo vicepirmininku, 1921 m. vienas „Lietuvai pagražinti draugijos“ steigėjų. 1924 m. S. Šilingas buvo išrinktas Šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininku.

„Matydamas grėsmę Lietuvos valstybei, S. Šilingas su kitais bendraminčiais dalyvavo 1926 m. perversme ir po jo buvo paskirtas Teisingumo ministru. Nuo 1928 m., būdamas Valstybės Tarybos pirmininku, jis parengė teisminį santvarkos, spaudos įstatymus ir 1938 m. Lietuvos konstituciją“, – pasakojo A. Dumčius.

Konferencijoje dalyvavęs Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius priminė, kad S. Šilingas 1931 m. buvo apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu.

„Jis tapo vienu iš pagrindinių Lietuvos meno kūrėjų draugijos iniciatorių ir organizatorių, Kaune jis įsteigė M.K. Čiurlionio paveikslų galeriją, o po poros metų kartu su Antanu Žmuidzinavičiumi – Kauno meno mokyklą. Jis skatino po visą Lietuvą rinkti tautodailininkų kūrinius“, – pasakojo S. Ignatavičius.

Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė pasakojo apie S. Šilingo sąsajas su mūsų kraštu, kad nuo 1925 m. Šilingų šeima gyveno Misiūnuose (Paežerėlių valsč.) šalia Nemuno. Žmona Emilija Bytautaitė buvo kilusi iš senos žemaičių bajorų šeimos. 1912–1933 metais Šilingų šeimoje gimė devynios dukros. Šilingų namas tapo vienas gražiausių pastatų visame valsčiuje bei savotiškas kultūros židinys, čia dažnai lankydavosi iškilūs Lietuvos inteligentai: rašytojai Balys Sruoga, Ignas Šeinius, Antanas Vienuolis-Žukauskas, Vincas Krėvė-Mickevičius, dailininkai A. Žmuidzinavičius, Paulius Galaunė ir daugelis kitų.

„S. Šilingas mėgdavo savo dukras nusivesti prie ąžuolo Ilgio. Savo namuose turėjo keletą muzikos instrumentų: pianiną, violončelę, smuiką, būgnelį – jais muzikuodavo visa šeima. Visos dukros studijavo Kaune, siekė išsilavinimo, išskyrus Audronę, kuri eidama devintuosius metus mirė, palaidota Ilguvoje“, – šeimos istorijos detalėmis dalinosi O. Rakauskienė.

Šilingų šeima 1941 m. birželį neišvengė tremties. Pasak A. Dumčiaus, tų metų birželio 9 d. Šakių apskrities KGB operatyvinis įgaliotinis Bulikovas priėmė sprendimą suimti S. Šilingą kaip buvusį teisingumo ministrą ir „buožę“. Iš Misiūnų ūkio taip pat paėmė žmoną Emiliją ir dukrą Ramintą. Kitų dukrų nerado, nes jos mokėsi Kaune ir Vilniuje.

„Pilviškių geležinkelio stotyje S. Šilingą atskyrė nuo šeimos. Visam laikui, nes daugiau su šeima nesusitiko. Žmona mirė Altajaus krašte 1943 metais, dukra Raminta po metų. Sergančią ją globojo Kristina Grincevičiūtė. Prieš pat mirtį Raminta yra sakiusi: „Kai grįšit į Ilguvą, nueikit į kapus prie to Ilgio ąžuolo ir pagalvokit, kad ir aš čia“, – pasakojo A. Dumčius.

S. Šilingui 1954 m. vasarą buvo leista grįžti į Lietuvą, tačiau po keliolikos dienų jis vėl buvo suimtas ir ištremtas į Ukrainą.  Į Lietuvą sugrįžo 1961m., apsigyveno Kelmėje, mirė 1962 m. lapkričio 13 d., būdamas 77-erių. Palaidotas Kelmės kapinėse, čia 1991 m. buvo perlaidoti žmonos Emilijos ir dukros Ramintos palaikai, parvežti iš Sibiro.

Iš Sibiro lagerio S. Šilingas dukroms rašė, kad amžinojo poilsio norėtų atgulti ant aukšto Nemuno kranto, Ilguvoje. Ir 1999 m. rugpjūčio 26 d. gerbdamos tėvelio valią dukros įvykdė prašymą ir perlaidojo jo, mamos ir sesers  Ramintos palaikus Ilguvos kapinėse.

Praėjusį šeštadienį konferencijos metu nuskambėjo ir S. Šilingo gausios šeimos atžalų, gyvenančių užsienyje, sveikinimai.

„Kai augome tolimoje Australijoje, girdėjome daug pasakojimų apie dieduko gyvenimą, jo draugus, dailininkus, poetus, bendradarbius politikus, jo pomėgius. Pasakojimuose įpinta Lietuvos istorija, per visus amžius, tautos pasiekimai ir pergyvenimai. Esame dėkingi už jūsų visų prisiminimą, dalyvavimą šioje konferencijoje“, – buvo rašoma S. Šilingo anūko Stasio Kubiliaus laiške.