Tradiciškai rugsėjo 23 d. „Žiburio“ gimnazijos bendruomenė pakviečia prie memorialo Batiškėse – kasmet čia minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Pasak kalbėjusio istorijos mokytojo Sauliaus Jazukevičiaus, mes turime mokytis iš istorijos, kad ateityje nepasikartotų genocidas prieš jokią tautą.

Šiltą rugsėjo 23 d. Šakių „Žiburio“, Lukšių gimnazijų bendruomenių atstovai, senjorai, savivaldybės vadovai stabtelėjo prie memorialo Batiškėse – čia Šakių „Žiburio“ gimnazijos istorijos mokytojas S. Jazukevičius priminė, kad Lietuvos žydų genocido diena minima rugsėjo 23-iąją. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas.

„Šie metai yra ir Lietuvos žydų istorijos bei Vilniaus Gaono metai, todėl ir norime šiandien pagerbti žmones, kurie šalia lietuvių gyveno ilgus šimtmečius. Jie Lietuvoje jautėsi gana neblogai, nes Lietuva buvo iš tų valstybių, kuri mažiausiai tais laikais prisidėjo prie žydų persekiojimo, bet, deja, tos nelemtos aplinkybės, kuomet įsikišo pašalinės jėgos, nutraukė tą mūsų glaudų draugavimą tarp tautų ir įvyko taip, kad mes netekome didžiosios dalies mūsų piliečių – žydų, tokių pačių Lietuvos gyventojų kaip ir mes patys“, – kalbėjo S. Jazukevičius.

Savo įžvalgomis apie holokausto priežastis pasidalino ir rajono savivaldybės vicemeras Darius Jakavičius, pažymėdamas, kad nacių išskirtinės neapykantos žydams paaiškinimas glūdi jų pasaulėžiūroje. Jie tikėjo, kad visa istorija – tai rasių kova, kurios kulminacija turėjo būti aukštesniosios arijų rasės triumfas. Todėl, pasak D. Jakavičiaus, jie laikė savo pareiga išnaikinti žydus, kurie kėlė grėsmę. Holokausto niekada nebūtų buvę be Hitlerio, SS vado Henriko Himlerio ir daugybės kitų vokiečių. Taip pat akivaizdu, kad vokiečiai vieni patys nebūtų įstengę išžudyti milijonus Europos žydų.

„Kas paskatino lietuvius? Aš galvoju, kad savivertės trūkumas, skurdas, noras praturtėti ir nauja politinė ideologija“, – svarstė vicemeras, buvęs istorijos mokytojas.

Kitąmet minėsime 80 metų nuo Holokausto pradžios Lietuvoje, vicemeras kvietė palaikyti savivaldybės, Šakiečių bendruomenės iniciatyvą – pastatyti atminimo ženklą miesto centre, buvusios Sinagogos vietoje.

„Pirmas susitikimas su gretimų namų gyventojais paliko truputėlį slogutį, ir norėtųsi, kad jo nebūtų. Prieš 80 metų čia gyveno žydų bendruomenė su savo kultūra, tradicijomis bei papročiais, šventėmis. Ir, deja, jų neliko. Norim, kad apie žydų istoriją ne tik kalbėtume, bet ir paliktume kažkokius mažus ženklus. Tolerancijos mes turime paieškoti kiekvienas savyje...“ – kalbėjo D. Jakavičius.

Prieš Holokausto aukas galvas Batiškėse nulenkė ne tik jaunimas, bet ir senjorai, savivaldybės atstovai, buvo uždegtos atminimo žvakelės, ant memorialo Batiškėse padėti akmenėliai su ant jų užrašytomis nužudytų žydų pavardėmis.

Žodžio pasiprašiusi senjorų atstovė, visuomenininkė Danutė Liudžiuvienė prisiminė, kad tradicija pagerbti Batiškėse žuvusius inicijavo dar 1995 m. mokytojas Jonas Bosas. Ji papriekaištavo, kad senjorai lyg ir nustumti į šoną, tvirtino, kad dažnai išgirsta iš Lietuvos, rajono politikų, kad žydų žudynės per daug sureikšminamos.

Holokauste nužudyta maždaug 96 proc. Lietuvos žydų, maždaug 190 tūkst. žmonių.

Holokaustas skaudžiai palietė ir Šakių rajone tuo metu gyvenusius žydus. Batiškėse 1941–1944 m. okupantai vokiečiai ir jų vietiniai talkininkai nužudė daugiau nei tūkstantį Šakių miesto ir apskrities gyventojų: žydų, lietuvių ir kitų tautybių žmonių.