
Šakių medžiotojų-žvejų draugijos pirmininkas Algimantas Glikas (kairėje) ir medžioklės žinovas Gintautas Liepuonis Gelgaudiškio dvaro rūmuose pristatė medžioklės trofėjų parodą, kuri skirta Lietuvos medžiotojų-žvejų draugijos 100-mečiui. D. Pavalkio nuotr.
Spalio 27 d. LMŽD sukako lygiai 100 metų – ta proga Šakių rajono draugijos nariai vasarą ruošėsi surengti ištaigingą šventę Gelgaudiškio dvaro sodyboje, ji būtų skirta ne tik medžiotojų bendruomenei, jų šeimoms, bet atvira ir visai visuomenei. Deja, dėl pandemijos grandiozinio renginio buvo atsisakyta. Atsisakyta rengti ir kasmetinę šventę medžiotojams, o ir eilinė Šakių MŽD konferencija, kuri numatyta lapkričio 6 d., dar neaišku, ar įvyks gyvai, o gal bus organizuojama nuotoliniu būdu tik su valdybos nariais. Konferencija yra valdybos nariams būtina, nes jos metu draugijos pirmininkas Algimantas Glikas teikia savo, kaip pirmininko, ataskaitą, be to, šie metai yra rinkiminiai, kada valdybos nariai vėl turi galimybę rinkti naują draugijos pirmininką ar palikti tą patį, kuris draugijai vadovauja nuo 2016 metų. Draugijos pirmininkas A. Glikas stoviniuodamas prie trofėjų stendų Gelgaudiškio dvare sako, kad šįmet švęsti iš tiesų yra ką – ne tik LMŽD švenčia jubiliejų, bet Šakių MŽD šiais metais sukanka 55-eri metai. Taip pat 55-eri metai sukanka ir Lukšių medžiotojų būreliui, kuriam irgi vadovauja pats A. Glikas, o svarbiausia, anot pirmininko, kad šįmet jam pavyko įgyvendinti jau porą metų puoselėtą idėją – kurio nors rajone esančio dvaro rūmuose surengti parodą, kur būtų išeksponuoti Šakių MŽD narių trofėjai. Tiesa, kol kas Gelgaudiškyje jų eksponuojama tik maža dalelė – vos 80 eksponatų iš šešių rajono būrelių ir klubų, tačiau tiek draugijos pirmininkas, tiek Šakių MŽD medžioklės žinovas Gintautas Liepuonis sako, kad trofėjų netrukus čia bus žymiai daugiau, o eksponuojami jie bus tol, kol tą daryti leis Gelgaudiškio kultūros centro direktorė Diana Šležienė. Pati direktorė, užsukusi apžiūrėti trofėjų, taip pat džiaugėsi tokia paroda dvare, nes, pasak jos, Gelgaudiškio dvaro rūmai yra neatskiriami nuo medžioklės, nes visi dvarininkai nuo XVI a., kurie čia tik buvo įsikūrę, buvo medžiotojai, dvare nuolatos rinkdavosi medžiotojų bendruomenės, todėl ši paroda puikiai tinka šio dvaro kontekstui. Tarp eksponatų galima išvysti ir kanopinių gyvūnų ragų – stirninų, danielių, elnių, briedžių, ir švelniakailių gyvūnų ar plėšrūnų iškamšų – vilkų, šeškų, kiaunių ar kitų žvėrelių trofėjų. Bene didžiausią įspūdį palieka paties pirmininko A. Gliko Rusijoje (Magadane) prieš daugelį metų sumedžiotas trofėjus – meškos iškamša. Pirmininkas sako, jog tai tik viena iš penkių per 54-erius jo medžiojimo metus sumedžiota meška, kuri, beje, didžiausia iš visų penkių, o čia pat juokaudamas priduria: jeigu būtų rinkęs visus savo trofėjus, tai šiandien nežinotų, kur juos dėti. Kitoje patalpoje tarp tauriųjų elnių, stirninų, danielių ir briedžių ragų trofėjų puikuojasi taip pat draugijos pirmininko A. Gliko įspūdingas trofėjus, kuris yra įvertintas kaip geriausias ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse – tai pajūryje 1982 m. sumedžioto briedžio ragai, kuriems, regis, kol kas nėra lygių. Medžioklės žinovas G. Liepuonis sako, kad parodoje bus eksponuojami ne tik įspūdingi, aukso medaliais apdovanoti trofėjai, bet ir paprastesni ragai ar kaukolės, kad žiūrovai galėtų juos palyginti tarpusavyje. Prie kiekvieno stendo yra stovas su nuoroda, kokio gyvūno trofėjus ir kas jį sumedžiojo. Stendai nuo lankytojų atitverti mediniais atitvarais, kad žmonės nesugalvotų trofėjus liesti ir taip jiems nepakenktų. Šakių MŽD pirmininkas A. Glikas nepraleido progos pasveikinti ir visų medžiotojų su ypatingomis sukaktimis ir parodos atidarymu: „Visus draugijos narius sveikinu su LMŽD 100-mečiu, Šv. Huberto diena ir linkiu ne tik saugių šūvių, bet ir didesnio tarpusavio susiklausymo, mažiau rietenų.“
Susitelkti, anot pirmininko, dabar itin svarbu, nes 2023 m. bus peržiūrimi medžioklės plotų vienetai, tad tik draugijai kartu susitelkus bus galima pakovoti už medžiotojų interesus. Juk jau yra pavyzdys, kai Šakių MŽD kovojo už tai, kad keturis kartus nebūtų padidintas mokestis už medžioklės plotus. Pavyko pasiekti rezultatą, kad mokestis padidėjo du kartus, nors ir tai yra nemenka sumelė. Pavyzdžiui, Lukšių medžiotojų būrelis anksčiau per metus mokėjęs 3 tūkst. 200 eurų, dabar moka 6 tūkst. 400 eurų, o jeigu būtų mokestis didėjęs keturis kartus, tektų pakloti 24 tūkst. eurų. Tokios sumos priverstų didžiąją dalį medžiotojų atsisakyti šio hobio ir parduoti šautuvus. A. Glikas pasidžiaugė ir tuo, kad per keturis jo vadovavimo metus nebuvo sugautas nė vienas girtas medžiotojas, to apie vairuotojus rajono keliuose pasakyti negalima...
Vis dėlto, kad ir kaip besidžiaugtų savo idėjos realizacija – surengta paroda, medžioklės profesionalams neina atitrūkti nuo minčių apie šių dienų aktualijas. Trumpai aptarta ir tema dėl vilkų medžioklės – per dvi pirmąsias savaites rajone jau sumedžioti du vilkai. Taip pat spalio 15 d. prasidėjo varyminės medžioklės sezonas, tačiau ją šįmet medžiotojai pasitiko su išvakarėse priimtais naujais Medžioklės taisyklių pakeitimais, kuriuos medžiotojų bendruomenė vertina labai kontraversiškai.
Kaip sako medžioklės žinovas G. Liepuonis, pastaruoju metu su Medžioklės taisyklėmis buvo elgiamasi labai keistai – jos keistos kone du, tris kartus per metus, o ir kai kurie pokyčiai prasilenkia su sveika logika. Pastarųjų taisyklių pakeitimuose keistų punktų taip pat netrūksta. Vieną tokių žinovas įvardija tai, jog panaikinta selekcininko klasifikacija norint medžioti elninius žvėrių patinus. Maža to, juos galima bus medžioti ir varyminėse medžioklėse, ko lig šiol nebuvo.
„Dabar šaus, kas ką norės, nežiūrėdamas į tai, ar tas žvėris yra produktyvus, t.y. gali atvesti gerų, sveikų palikuonių. Medžioklėje varant tarp medžių šakų labai sunku įvertinti elninio žvėrelio ragus ir konstatuoti, kokie jie, koks gyvūno amžius ir pan., todėl didelė tikimybė, kad bus išmedžioti sveiki, produktyvūs kanopiniai žvėrys. Atranka tam ir yra, kad būtų pašalinti tie neperspektyvūs žvėrys“, – aiškino G. Liepuonis.
Skeptiškai vertina ir kitą pataisą – leidimą šauti į kanopinius žvėris tik iš kulkų.
„Iš vienos pusės gal ir gerai – gyvūnas nesikankins, kris iš karto, bet iš kitos, saugumo, pusės žiūrint tai labai pavojinga, juk galingų ginklų (vadinamų karabinų) kulkos lekia labai toli, o kalbant apie dar patirties neturinčius medžiotojus, kurie pamiškėse gali paleisti neatsargų šūvį, kulka gali sužeisti ne tą, kam ji buvo skirta, ir gali būti liūdnų pasekmių“, – įžvelgia spragą medžioklės žinovas.
Pasirodo, kad ilgamečiai medžiotojai skeptiškai vertina ir pakeitimą, kada leista tamsiuoju paros metu medžiojant su šunimis miškuose medžioti ne tik invazinius gyvūnus, bet ir lapes bei mangutus. Taip pat profesionalams keistai skamba ir punkto, kuris draudė trukdyti medžioklei, panaikinimas.
„Dabar keli „žalieji“ ateis į mišką ir medžiotojai turės nutraukti medžioklę nenorėdami pažeisti saugumo reikalavimo. Tame visiškai nėra logikos“, – apgailestavo G. Liepuonis.
Tiek Šakių MŽD pirmininkas A. Glikas, tiek medžioklės žinovas G. Liepuonis viliasi, kad susiformavus naujai valdžiai Aplinkos ministerijai vadovaus jeigu ne medžiotojas (-a), tai bent jau žmogus, kuris tarsis, konsultuosis prieš priimant svarbius pakitimus, taisykles su tokiomis medžiotojų organizacijomis kaip LMŽD, kurią šiuo metų vienija apie 30 tūkst. narių iš visos šalies.


Česlovas iš Gelgaudiškio:






