Nuo spalio 5-osios Šakių kultūros centre nebedirba 17 metų šiai įstaigai atidavusi kultūrinės veiklos vadybininkė Laura Saunorienė. Ji pripažįsta, kad daug kam ši žinia buvo netikėta, bet ji pati sako, jog sprendimas ne vienos dienos, o planų ir užmojų – į valias.

„Daug motyvų ir įvairių. Apskritai atėjo suvokimas, kad reikia keisti kryptį, aplinką, gyvenimo būdą. Daug kam atrodo drastiškas, nesuprantamas poelgis. Sako – tau sekėsi, buvai savo vietoj, tai taip ir buvo, bet...“ – išėjimo iš darbo motyvus komentavo L. Saunorienė ir pabrėžė, kad nors kolektyvą palikti buvo labai gaila, tačiau sukaupta patirtis niekur nedings.

Šakių kultūros centro direktorius Raimondas Januševičius pripažįsta, kad rasti žmogų, kuris pakeistų Laurą, bus ypač sudėtinga.

„Tokie žmonės darbo biržoj nestovi, gali užtrukti laiko“, – patikino įstaigos vadovas.

L. Saunorienė buvo neatsiejama kultūros centro dalis, čia užaugo kaip specialistė, mokėsi iš kolegų, tobulėjo. Ji daugybės renginių vedėja, sumanytoja, organizatorė, rašiusi scenarijus ir dariusi daugybę nematomo, bet neišvengiamo ir reikalingo darbo.

„Taip, labai daug sluoksnių mano pareigose. Nenoriu būti visą parą budintis telefonas“, – pripažįsta L. Saunorienė.

Žinoma, ne paskutinę vietą priimant tokį sprendimą suvaidino ir per karantiną pradėta vystyti nauja veikla – L. Saunorienė įkūrė rūbų butiką „LA“ ir kartu su mama ėmėsi rūbų dizaino.

Juokiasi, kad kartais dar sėdint darbe jau kojos trypdavo, kad tik greičiau į siuvyklą...

Visgi pokalbio metu prasitaria, kad tarp įstaigos vadovo R. Januševičiaus ir rajono mero Edgaro Pilypaičio tvyranti įtampa irgi padarė savo, nes įstaiga bombarduojama tvarkos aprašais ir biurokratiniais reikalavimais, o visa tai atlaikyti labai sunku psichologiškai, užmušamas kūrybiškumas.

„Nepavydžiu likusiems kolegoms“, – apie įstaigoje atliekamą auditą ir įstaigai keliamus reikalavimus kalbėjo moteris.

O aš, sako Laura, pirmiausiai esu kūrybiškas žmogus, norintis šiek tiek laisvės, o ne griežtų taisyklių.

„Duris uždarau tyliai, nes gal kažkada teks atidaryti“, – pripažįsta pašnekovė, tačiau dabar priimtu sprendimu yra tikra, apie tai svarstė kone metus ir tikrai nesigaili.

Renginius, jeigu reikėtų vesti, ji norėtų tada, kada nori pati ir turi nusiteikimo, o ne tada, kada reikia, ir ne todėl, kad dabar nežiūrint nieko reikia įgyvendinti renginių planą.

„Labai džiaugiuosi, kad nereikės organizuoti eglutės įžiebimo“, – juokiasi L. Saunorienė, neatmetanti galimybės būti tiesiog laisvai samdoma darbuotoja.

Tiesa, šokių veikla išlieka, nes šokis irgi neatsiejama jos gyvenimo dalis, nori ir pati pajudėti.

O dabar, sako moteris, tiesiog neria į patinkančią, „vežančią“ veiklą ir pripažįsta turinti begalę idėjų ir planų. Svarbiausia, kad tik užtektų laiko ir sveikatos jiems įgyvendinti.