Bibliotekų savaitė vyko nauja forma

aleksa knyga
Gasparas Aleksa su žmona Violeta Šoblinskaite Bibliotekų savaitės metu pristatė daug diskusijų sukėlusį savo biografinį romaną „Baik cirkus, Cvirka“.


Raminta MAJAUSKAITĖ

Visą praėjusią savaitę vyko 21-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios šūkis – „Nauja realybė – naujos formos“. Šis šūkis buvo pasirinktas dėl pandemijos laikotarpio, nes jau daugiau kaip metus gyvename naujoje realybėje, žmonės dirba ar mokosi nuotoliniu būdu, virtualiai dalyvauja renginiuose, konferencijose, susitikimuose. Visoms Lietuvos bibliotekoms savo veiklas teko derinti prie karantino sąlygų, tad daugelis šios savaitės iniciatyvų vyko nuotoliniu būdu.

Šiais metais Šakių viešoji biblioteka bei rajone esantys jos padaliniai noriai prisijungė prie Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės. Šventinę savaitę Šakių viešoji biblioteka pradėjo nuo sukurtos virtualios viktorinos „Raidžių mankšta“, skirtos ir lietuvių kalbos dienoms paminėti, taip pat pakvietė į virtualią kelionę „Literatūrinis Šakių kraštas“.

Kadangi 2021-ieji yra paskelbti poeto Vytauto Mačernio metais, tad viena iš savaitės veiklų buvo poeto kūrybos viešinimas. V. Mačernis buvo jaunas poetas, mylintis ir eilėmis apdainuojantis savo krašto gamtos grožį, tad jam Lukšių bibliotekoje skirta tautodailininkų tapybos darbų, kuriuose vaizduojami Lietuvos peizažai, paroda, o šalia paveikslų ant sienų eksponuojami ir poeto eilėraščiai, kad kiekvienas, apsilankęs parodoje, čia pat susipažintų ir su V. Mačernio kūryba.

Veiklų iš tikrųjų gausu – sukurtos įvairios interaktyvios viktorinos, virtualios parodos, nuotolinės pamokos vaikams. Be to, nepamirštas ir šviesaus atminimo poeto Marcelijaus Martinaičio 85-metis. Lukšių ir Kudirkos Naumiesčio bibliotekose vyko šio žinomo poeto poezijos pristatymas ir skaitymas.

„Nutariau organizuoti poeto M. Martinaičio kūrybos skaitymus. Deja, tik virtualius. Džiaugiuosi, kad prie skaitymų prisijungė ir jaunimas, ir suaugę. Aktyviausi ir drąsiausi bibliotekos lankytojai skaitė eilėraščius ir sutiko nusifilmuoti, literatūrinius gabumus pademonstruoti Lukšių bibliotekos „Facebook“ paskyroje, kuri per karantiną tapo ypač aktyvi“, – pasakoja Lukšių miestelio bibliotekininkė Rima Bakienė.

Kriūkuose vaikai buvo pakviesti kūrybinių dirbtuvių metu pagaminti savo mamoms po atviruką, o Plokščiuose net keturias dienas buvo rengiamos literatūrinės popietės.

Ketvirtadienį vyko ir bibliotekos organizuotas virtualus rašytojo Gasparo Aleksos biografinio romano „Baik cirkus, Cvirka“ pristatymas. Tai šeštasis veliuoniškio G. Aleksos romanas, pasirodęs šių metų pradžioje, provokuojantis diskusijas apie prieštaringai vertinamą talentingą rašytoją Petrą Cvirką.

Pats G. Aleksa net dvylika metų dirbo chirurgu Šakiuose, čia užaugino savo vaikus, tad gerai prisimena šakiečius, jų svetingumą bei darbštumą.

„Pirmasis mano romanas „Adomo broliai ir moterys“ yra būtent apie Šakių realijas, kurios meniškai perteiktos romano forma“, – pristatymo metu pasakojo rašytojas.

P. Cvirkos asmenybė G. Aleksą domino jau seniai. Rašytojas nuolat rinko medžiagą apie Cvirką, bendravo su jo vaikais, norėjo geriau jį pažinti, nes mano, jog kūrybos tikslas yra atskleisti žmonių charakterius, poelgius įvairiose situacijose.

„Baik cirkus, Cvirka“ romane nėra laiko matmens, čia ir praeitis, ir dabartis, ir ateitis. Kiekvienas skaitytojas kuria naują savo variantą, gali susitapatinti, atpažinti save. G. Aleksa sako, jog berašant romaną įkvėpimas kyla iš vis atplaukiančio liūdesio, prisiminimų, žmonių kalbos manieros.

„Kiek gaunu atsiliepimų apie šį biografinį romaną iš skaitytojų, dauguma yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie prisimena tą aprašytą laikmetį, kurių jaunystė buvo šiuo laikmečiu. Jaunimas, manau, dabar apskritai vangiai ką nors skaito. Tačiau romaną vertėtų paskaityti, gal ne kiek dėl Cvirkos, bet tam, kad pajaustų to laikmečio dvasią“, – sako autorius.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar dabartinė socialinė politika skatina žmones dirbti?

klausimelis 06 02Česlovas iš Gelgaudiškio:

Gal viskas čia gerai. Blogai tikrai nėra. Ar žmogus renkasi darbą, ar socialinę pašalpą, priklauso nuo jo paties požiūrio į viską. Nemanau, kad pašalpų mažinimas paskatintų žmones labiau rinktis darbą. Čia kai kurių žmonių jau toks gyvenimo būdas. Taip žmonės yra pripratę. Mano aplinkoje nėra gyvenančių iš pašalpų. Aš pats dirbu. Dirbu nuo vaikystės. Apie jokias pašalpas negalvoju.

klausimelis 06 02 2

Einaras iš Gelgaudiškio:

Nemanau, kad nenoras dirbti susijęs su pašalpomis. Neįsivaizduoju, kaip iš pašalpos iš viso galima išgyventi. Pašalpa nedidelė, vos ant maisto užtenka. Jas didinti reikėtų. Kaip užnorinti žmogų dirbt? Čia jau nuo žmogaus požiūrio, iniciatyvos priklauso. Pažįstu tokių nemotyvuotų žmonių. Jei žmogus pabando dirbti, nepasiseka, tuomet rankas nuleidžia. Užsisėdėjusiems, nesugebantiems bendrame kolektyve dirbti, bendrauti, ypač sunku rasti darbą. O ir atlyginimai rajone yra maži. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3